Jis buvo geriausios fizinės formos, turi du juodus kovos menų diržus. Vyras išlaikė ir karinio pasirengimo testą, pateikė krūvą medicininių pažymų, reikalingų įrodyti, kad jis stabilus ir sveikas, kad galėtų tarnauti kariuomenėje. Taigi jis tikėjosi, jog į tarybą bus pakviestas per mėnesį, na, daugiausia, per du.
Buvusio JAV vadovo B.Obamos administracija 2016-aisiais paskelbė planą šių metų pradžioje į tarnybą pradėti priimti translyčius asmenis. Tačiau dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas staiga pakeitė kursą, 2017 m. liepos mėnesį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbdamas, kad translyčiai asmenys „niekaip“ negalės tarnauti JAV kariuomenėje, esą jų dalyvavimas reikštų „milžiniškas medicinines išlaidas ir trikdžius“.
Vis dėlto Federalinis teismas Vašingtone neleido D.Trumpui pakeisti vyriausybės politikos dėl translyčių asmenų tarnybos kariuomenėje. Taigi nuo šių metų sausio 1 d. translyčiams asmenims turėjo atsiverti keliai į šią tarnybą. Nuo to laiko daugybė jų pateikė savo paraiškas tarnauti, tačiau, atrodo, beveik nė vieno iš jų prašymas nebuvo patenkintas.
Gynybos departamentas atmetė žurnalistų prašymą pateikti skaičius, kiek translyčių asmenų nuo sausio 1 d. priimta į tarnybą, tačiau „Sparta“, translyčių karių ir veteranų įdarbinimo organizacija, teigia, kad iš 140 jos narių, kurie bandė pakliūti į tarnybą, nuo minėtos dienos, tik du pateko į tarnybą. Kai kurie iš jų buvo siuntinėjami vis patikslinti medicininius dokumentus, o kai kurių kandidatūra tiesiog atmesta.
N.Bade'as 2014-aisiais pradėjo hormonų terapiją, po metų pasidarė lyties keitimo operaciją. Jis pats prisipažįsta tiesiog pamirštantis, kad yra translytis.
Beje, kaip tik tuo metu buvo jaučiamas tarnaujančių kariuomenėje stygius – kai kuriems teko dirbti net šeštadieniais, bandant užpildyti spragas.
„Šiuo metu esu penktame atmetimų rounde“, – sako 38-erių pašnekovas, padavėjas ir kovos menų instruktorius iš Čikagos. „Kaskart jie sako, kad reikia detalesnės medicininės informacijos“, – pasakoja vyras.
N.Bade'as 2014-aisiais pradėjo hormonų terapiją, po metų pasidarė lyties keitimo operaciją. Jis pats prisipažįsta tiesiog pamirštantis, kad yra translytis. Vyro siekis – tapti šunų dresuotoju JAV karinėse oro pajėgose, tačiau jau ima abejoti, ar išvis tam lemta įvykti.
Kiti norintys tarnauti kariuomenėje translyčiai asmenys sako, kad jų statusas jiems retai kiša koją gyvenime. Vienas jų – regbio treneris. Dar vienas – pavaduojantis mokytojas, kitas remontuoja traktorius ir krauna šieno kūgius galvijams, kuriuos jis su senele laiko nedideliame ūkyje Apalačuose.
Dauguma iš jų sako, kad jie parėmė savo kandidatūrą, tačiau jų prašymai taip ir liko „pakibę“ vis prašant patikslinti medicininę informaciją.
„Mes nesiryžtame kalbėti, nes nenorime būti išskirti, bet tai tapo mums tikru galvos skausmu“, – prisipažįsta kitas 26-erių translytis, bandantis pakliūti į tarnybą. Jis pasakoja, kad kelis mėnesius teko vis tikslinti medicininę informaciją – laboratorinių tyrimų rezultatus, hormonų rodiklius. Jis paprašė, kad nebūtų atskleista jo tapatybė, nes baiminasi, kad viešumas gali pakenkti jo priėmimui į tarnybą.
Tokios organizacijos kaip „Sparta“ iš pradžių pripažino teismo sprendimą kaip pergalę. Vis dėlto jų optimizmas netruko išblėsti, kai vienetai translyčių pasiekė savo ir buvo priimti į tarnybą. Daugelis translyčius asmenis ginančių grupių bando išlikti kantrūs, nurašydami „vėlavimus“ nekoordinuotam darbui ir biurokratijai. Tačiau taip pat kyla abejonių, ar tie atidėliojimai ir kandidatūrų atmetimai nėra kryptingi veiksmai ir toliau, nepaisant teismo sprendimo, translyčių neprileisti prie tarnybos.
„Girdėjome, kad žmonės susiduria su gluminančiomis kliūtimis“, – sako Shannonas Minteris, Nacionalinio lesbiečių teisių centro advokatas, pridurdamas, kad kol kas tik keli kandidatai buvo priimti, todėl esą yra pagrindo įtarti, kad kelias į tarnybą translyčiams užkertamas tikslingai.
Sh.Minteris susirūpinęs, kad kariuomenė gali pasinaudoti neva medicininėmis problemomis kaip pretekstu atmesti transseksualų atranką.
Štai vienas kandidatas į tarnybą Ohajuje penkis mėnesius turėjo gauti vis daugiau medicininių išrašų, o gegužės pabaigoje jo kandidatūra vis dėlto buvo atmesta, argumentuojant jam dar vaikystėje atlikta kelio operacija. Šis žmogus taip pat nenorėjo, kad būtų atskleista jo tapatybė, nes jis vis dar viliasi patekti į kariuomenės gretas. Jis prisipažino besijaučiantis tiesiog apgailėtinai dėl to, kad jo kandidatūra buvo atmesta, nes 25 metus po šios operacijos dėl jos jis neturėjo jokių problemų.
Gynybos departamentas atsisakė patikslinti, kiek translyčių asmenų nebuvo priimta dėl medicininių priežasčių, taip pat kiek laiko jiems tenka laukti atsakymo, ar jie tinkami tarnybai. Atsakyme raštu Gynybos departamentas patikino besiremiantis teismo sprendimu ir laikas, kurio reikia įvertinti kiekvieno kandidatūra, yra labai individualus.
Tūkstančiai translyčių karių, po B.Obamos administracijos sprendimo 2016 m., šuo metu atlieka tarnybą. „A RAND Corporation“ studija, atlikta 2016-aisiais, atskleidžia, kad translyčių, atliekančių tarnybą, skaičius svyruoja nuo maždaug 2000 iki 11 tūkst. Daugelis jų išsiųsti tarnauti į užsienį.
Kariuomenės vadovybė šį pavasarį pareiškė, kad nemato problemų dėl translyčių asmenų tarnyboje. Tačiau D.Trumpo administracija vis dar priešinasi translyčių tarnybai kariuomenėje. Dar prieš teismo sprendimą, D.Trumpo administracija siekė ne tik užkirsti kelią, kad nauji translyčiai patektų į tarnybą, tačiau siekė ir to, kad jau tarnaujantys būtų pašalinti.
Taisyklės nurodo, kad translyčiai asmenys, norintys tarnauti kariuomenėje, turi įrodyti, kad pastaruosius 18 mėnesių jie buvo stabilūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Oponentai teigia, kad translyčių priėmimas į kariuomenę kainuotų daug medicininių lėšų, be to, jie dėl chirurginių procedūrų esą ilgus periodus negalėtų tarnauti.
Trokštantys patekti į kariuomenę sako, kad translyčiai asmenys be jokių problemų šiuo metu dirba policijoje, ugniagesiais ir kitose institucijose. Anot jų, vienintelė medicininė procedūra, kuri jiems reikalinga yra nebrangios hormonų dozės, kurias jie gali susileisti patys namuose.
Taisyklės nurodo, kad translyčiai asmenys, norintys tarnauti kariuomenėje, turi įrodyti, kad pastaruosius 18 mėnesių jie buvo stabilūs tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Panašūs reikalavimai keliami ir asmenims, kurie turėjo sveikatos problemų. Norintys patekti į tarnybą turi turėti gydytojo patvirtinimą, kad jų „pereinamasis laikotarpis yra užbaigtas ir kad nėra kliūčių jų tarnybai“.
„Manau, kad tokie reikalavimai yra pagrįsti“, – įsitikinusi Paula Neira, kuri vadovauja Johnso Hopkinso medicinos mokyklos Translyčių asmenų sveikatos kompetencijų centrui. P.Neira yra buvusi karinio jūrų laivyno pareigūnė, tačiau atsisveikino su tarnyba dar 1991 m. Ji padėjo parašyti B.Obamos administracijai gaires, kurių vėliau laikėsi ir teismas.
Pasak jos, priėmimo į tarnybą procedūrų vilkinimas yra susijęs su tyčinėmis ir neteisėtomis pastangomis užkirsti translyčiams kelią patekti į tarnybą. Tai esą nėra tik biurokratinės kliūtys, vykdant naują politiką.
Pasak jos, tiesiog vertinantieji asmenų tinkamumą tarnybai neturi pakankamai kompetencijos, todėl yra labai konservatyvūs translyčių atžvilgiu.
Anot jos, jei ir toliau bus vilkinamos šios procedūros, dangstantis medicininių duomenų patikslinimo poreikiu, gali kilti pavojus, tačiau ji ragina kol kas likti kantriems.
„Žinau, kaip sunku laukti – aš laukiau 25-erius metus”, – prisipažino ji, pridurdama, kad jeigu tuomet situacija būtų buvusi kitokia, ji vis dar tebetarnautų kariniame laivyne. „Tačiau prireikė tiek daug laiko pakeisti taisykles, kad laikas nebuvo mano pusėje“, – pridūrė ji.
