Žuvo iki 300 tūkst. gyventojų?
„Drezdene tyliai buvo nuimtas memorialinis užrašas apie 1945 m. vasario mėn. JAV ir Didžiosios Britanijos karo nusikaltėlių oro pajėgų įvykdytą miesto bombardavimą“, – prieš gerą savaitę paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas.
Savo žodžius jis iliustravo dviem nuotraukomis iš Drezdeno pagrindinės – Altmarkt (Senojo turgaus) – aikštės (jos pavadinimas matyti ant pastato viršutinės nuotraukos gilumoje).
Šioje nuotraukoje matyti ant suoliuko nugarinės dalies iškaltas užrašas vokiečių kalba: „Tai yra įspėjimo, prisiminimo ir paminėjimo vieta. Čia buvo sudeginti tūkstančių 1945 m. vasario 13-14 d. oro antskrydžių aukų kūnai. Karo siaubas, iš Vokietijos išnešiotas po visą pasaulį, tuo metu sugrįžo ir į mūsų miestą.“
Apatinėje fotografijoje ant suoliuko jo išties nelikę – matyti tas pats suoliukas, tačiau be jokio teksto.
„Facebook“ vartotojo žodžiais, per bombardavimą buvo nužudyta nuo 100 iki 300 tūkst. civilių gyventojų, o „mieste nebuvo jokios kariuomenės ar karinės technikos, nebuvo jokio pagrindo ir karinės būtinybės bombarduoti civilį, vieną gražiausių Europos miestų“.
Vienintelė priežastis sunaikinti šį miestą, kuriame gyveno mažiausiai 900 tūkst. žmonių, esą buvusi ta, kad miestas turėjo atitekti SSRS įtakos zonai.
„Ir tai labai siutino „sąjungininkus“, demokratus britus ir amerikiečius. Todėl jie nusprendė jį sugriauti iki pamatų, o jame gyvenusius niekuo dėtus civilius nužudyti baisia kankinančia mirtimi“, – aiškino internautas.
Per bombardavimą esą buvo visiškai sugriauta 78 tūkst. gyvenamųjų namų.
„Dabar tyliai pašalino užrašą, kad miestą su visais gyventojais sudegino „demokratai“ iš JAV ir JK. Būtent tai Drezdeno žmonės turėtų pamiršti.
Kaip ir su JAV sudegintais Japonijos miestais Hirosima ir Nagasakiu – jau trečdalis japonų galvoja, kad atominėmis bombomis šiuos miestus sudegino ne amerikiečiai, o Tarybų Sąjunga!“ – rašė „Facebook“ vartotojas.
Užrašas dingo netikėtai
Internete paieškojus informacijos pagal raktažodžius anglų kalba „Drezdenas bombardavimas 1945 m. užrašas“ galima rasti panašių – su analogiškais skaičiais ir įvykių interpretacija – tekstų įvairiuose tinklalapiuose, be kita ko, ir rusiškuose.
Pagrindinė jų žinia – tikslią informaciją apie aukų skaičių ir kai kurias kitas detales apie šią tragediją visuomet bandyta nuslėpti, o memorialinio užrašo pašalinimas esantis tik dar vienas tokio elgesio pavyzdys.
Apie tai diskutuojama ir interneto forumuose. Tokiu pačiu būdu galima rasti ir straipsnių Vokietijos žiniasklaidoje, kur aprašytas šis įvykis.
„Likus mažiau nei mėnesiui iki Drezdeno sugriovimo minėjimo dienos, buvo pašalintas užrašas, skirtas Drezdeno bombardavimo aukoms atminti, ir tai sukėlė sąmyšį“, – tą pačią sausio 16-ąją, kai „Facebook“ pasirodė cituotas įrašas, pranešė dienraščio „Bild“ portalas.
Jo žurnalistas kreipėsi į miesto savivaldybę paaiškinimo, kodėl ir kieno nurodymu užrašas buvo pašalintas, ar vietoj jo atsiras kitas, kurie teiginiai užraše užkliuvo, kad jį reikėjo pašalinti.
Tačiau vietoj išsamaus paaiškinimo esą gavo tik lakonišką atsakymą: „Memorialo 1945 m. vasario 13 ir 14 d. oro antskrydžių aukoms atminti pertvarkymas vyksta pagal planą.“
Straipsnyje toliau aprašyta, esą kai kurie Drezdeno tarybos nariai nežinojo apie ketinimus pašalinti užrašą, neinformuoti ir gyventojai. Meras tariamai tikinęs, kad nieko nežino, paskui esą pripažinęs, kad tai buvo miesto sprendimas.
Dėl užrašo pašalinimo – turto sugadinimo – net buvo parašytas skundas policijai. Tiesa, jei tai padaryta savivaldybės nurodymu, skundą teks išmesti.
Greitai pakeitė kita lenta
Memorialas bombardavimų aukoms atminti buvo ne kartą kritikuojamas dėl netinkamai parinktos vietos ir formos. Mat ant sienelės, įrėminančios įvažiavimą į požeminę automobilių aikštelę, iškaltas užrašas esąs per mažas didelėje aikštėje.
Jo vieta – suoliuko nugarinė dalis, tad atsisėdę žmonės jį uždengia ir bent dalis teksto tampa nematoma.
Tyliam atminimo įamžinimui esą netinkama ir pati vieta – pagrindinė aikštė, kur vyksta kassavaitiniai ūkininkų turgūs ir Kalėdų mugės.
Siekdama tinkamiau įprasminti bombardavimo aukų atminimą, savivaldybė 2020 m. aikštėje pastatė stelą su informacija apie vietą ir jos istorinę reikšmę.
Ant stelos, be kita ko, buvo užrašyta: „Nuo 1945 m. vasario pabaigos iki kovo pradžios šioje vietoje buvo kremuoti 6 865 žmonių kūnai. Pelenai buvo palaidoti masinėje kapavietėje Heidės kapinėse. Jie buvo 1945 m. vasario 13-15 d. Drezdeno bombardavimo, per kurį žuvo 25 tūkst. žmonių, aukos.“
Dar 2005 m., minint 60-ąsias tragedijos metines, dailininkas Einhartas Grotegutas aikštės grindinyje įtaisė metalinį atminimo ženklą.
2022-aisiais buvo pradėta Altmarkt renovacija (tai patvirtina ir „Google“ žemėlapiuose skelbiami vaizdai – aikštėje matyti išraustas grindinys, sukrautos statybinės medžiagos ir pan.).
Savivaldybė dar keleriais metais anksčiau buvo suplanavusi pašalinti minėtą tekstą nuo suoliuko ir palikti tik stelą. Tačiau pernai per remonto darbus ši buvo apgadinta.
Tad dabar, kai nebeliko ir senojo užrašo, Drezdene kilo sąmyšis. Mat savivaldybė nepranešė, kad tai bus padaryta būtent dabar.
Tik po to savivaldybė paskelbė apie užrašo pašalinimą. Drezdeno meras Dirkas Hilbertas pripažino, kad kritika dėl informacijos stokos buvo pagrįsta. „Komunikacijos požiūriu pasielgėme itin nevykusiai. Darant pakeitimus tokioje jautrioje atminimo vietoje skubiai reikia aktyvios komunikacijos.“
Iškart paskelbta, kad stela su minėta informacija kuriam laikui bus grąžinta į vietą, kurioje stovėjo anksčiau.
Per šurmulį dėl memorialo vietoj paimtos stelos ir panaikinto užrašo ant suoliuko buvo pritvirtinta lenta su panašia informacija kaip steloje. Policija ją konfiskavo kaip pritvirtintą neteisėtai, bet prieš tai kažkas dar spėjo ją apgadinti.
Dešiniųjų populistų internetinis žurnalas „Compact“, vertinamas kaip ekstremistinių pažiūrų, pateikė skundą dėl lentos suniokojimo. Kol lenta dar buvo pritvirtinta, Drezdene vyko kraštutinių dešiniųjų „Laisvųjų saksų“ demonstracija, o vėliau – masinis įvairių organizacijų protestas prieš dešinįjį ekstremizmą ir partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) politiką.
Policija šiuo metu vykdo tyrimą šio incidento.
3,9 tūkst. tonų sprogmenų
Vasario 13-oji yra viena svarbiausių atminimo dienų Drezdene. Antrajam pasauliniam karui jau einant į pabaigą, 1945 m. vasario vidury amerikiečių ir britų pajėgos surengė seriją atakų iš oro prieš šį Vokietijos miestą.
Tuo metu Drezdene gyveno apie 600 tūkst. žmonių ir jis, priešingai nei dauguma kitų didmiesčių, buvo išvengęs didžiulių sugriovimų.
Buvo ir daugiau priežasčių atakuoti miestą. Drezdenas buvo didelis geležinkelio transporto mazgas, 110 gamyklų ir 50 tūkst. jų darbininkų padėjo kariaujančiai Vokietijai apsirūpinti reikiamais dalykais. Be to, tikėtasi, kad miesto sugriovimas padės sovietų sąjungininkams sustabdyti nacių kariuomenės judėjimą ir sutrikdys vokiečių evakuaciją iš rytų.
Metropolis prie Elbės buvo visiškai sunaikintas per dvi atakų bangas 1945 m. vasario 13-15 d. Per keturias atakas daugiau nei 1 200 bombonešių ant miesto numetė 3,9 tūkst. tonų sprogmenų.
Amerikiečių belaisviai pasakojo, kad iki tol bombardavimus daugybę kartų girdėjo iš toli, o tąsyk viskas vyko tiesiai virš galvų. Tarp jų buvęs Kurtas Vonnegutas, kuris vėliau tapo garsiu rašytoju, prisiminė, kad išėjus į lauką miesto nebebuvo.
2010-aisiais istorikų komisija priėjo prie išvados, kad tuomet žuvo 18-25 tūkst. žmonių. Net Vokietijos Demokratinė Respublika skelbė ne ką didesnius skaičius – 35 tūkst., tad komentarai apie 100 tūkst. ar net 300 tūkst. aukų nepagrįsti.
Žuvusiųjų skaičių iki 200 tūkst. išpūsdavo nacių propaganda. Šiais laikais neonaciai vaizduoja Drezdeno bombardavimą kaip karo nusikaltimą, neatsižvelgdami į tai, kad pati nacistinė Vokietija taip pat bombardavo Europos miestus.
15min verdiktas: iš dalies melas. Memorialinis užrašas Drezdeno bombardavimo aukoms atminti tikrai buvo pašalintas, tačiau tai buvo suplanuota jau seniai. Informacija apie tuomet žuvusius miesto gyventojus yra perdėta.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.