Vieną 2010 metų birželio vakarą Henry Frithas savo gyvenimo draugės sūnaus paprašė pametėti jį į Madrido oro uostą.
Kur vyksta vyras, nepasakė, bet tai nebuvo kažkas neįprasta – Alejandras Valdezate Sanchezas jį dažnai veždavo į oro uostą, nes H.Frithas daug keliavo verslo reikalais.
Kitą dieną į vaikino duris pasibeldė Ispanijos saugumo pareigūnai. Pokalbis buvo ramus ir mandagus, tačiau Alejandras suprato – H.Frithas nebesugrįš.
Pokalbis buvo ramus ir mandagus, tačiau Alejandro suprato – H.Frithas nebesugrįš.
Jis ir negrįžo.
Kresnas, penkiasdešimtmetį perkopęs vyras du dešimtmečius gyveno iš pažiūros paprastą madridiečio gyvenimą: buvo konsultacinės bendrovės bendrasavininkas, daug keliavo, dažniausiai – į gretimas šalis, o kartais toliau, pavyzdžiui, į Čilę.
Jis turėjo draugų, ispaniškai kalbėjo su vos pastebimu akcentu. Buvo gimęs Ekvadore: jo motina – ekvadorietė, tėvas buvo iš Naujosios Zelandijos.
Bent jau taip jis visiems pasakojo.
Vakarų žvalgybos šaltinių duomenimis, jo gyvenimas iš tiesų buvo visiškai kitoks: H.Frithas gimė Sergejumi Jurevičiumi Čerepanovu 1955 metais Rusijoje – dviem metais anksčiau, nei pažymi jo visiems nurodyta gimimo data Ekvadore.
Maskvoje jis turėjo žmoną Olgą Konstantinovą Čerepanovą ir sūnų Andrejų.
Visus gyvenimo Ispanijoje metus jis dirbo Rusijos Išorinės žvalgybos tarnyboje.
Sakoma, kad Europoje veikia daug tokių kaip jis.
„Politico“ turėjo galimybę pamatyti jo bylos dokumentus, pasikalbėti su šaltiniais specialiosiose tarnybose ir žmonėmis, su kuriais H.Frithas bendravo gyvendamas Madride.
Maskvos šnipų skaičius auga
Vienas aukšto rango žvalgybos pareigūnas, dabar nebeeinantis pareigų, leidiniui sakė, kad Vakarų ir Rusijos santykiams įsitempus, Maskvos šnipų skaičius Europoje padvigubėjo.
Praėjus šešeriems metams po to, kai JAV buvo išaiškinti 6 Rusijos šnipai, tarnybos nusprendė paviešinti H.Fritho istoriją, kuri turėtų atkreipti dėmesį į smarkiai besiplečiančią šnipų veiklą.
Valandų valandas po dingimo internete bandė ieškoti informacijos apie Henry Frithą, tačiau veltui.
Kompiuterių inžinierius Alejandras Valdezate Sanchezas ilgai nenorėjo bendrauti su „Politico“ žurnalistu, tik po ilgų įkalbinėjimų jis sutiko trumpai šnektelėti per darbo pertraukėlę. Jis prisipažino, kad H.Fritho dingimas jam asmeniškai buvo labai skaudus, jo motina Carmen tuo metu sirgo vėžiu ir mirė praėjus keliems mėnesiams po vyro išvykimo.
Tą dieną, kai dingo, H.Frithas savo gyvenimo draugę turėjo nuvežti pas gydytojus. Po pokalbio su saugumo tarnybos darbuotojais Carmen sūnus suprato, kad jis negrįš ir nepasirodys paliktos draugės laidotuvėse.
Jis papasakojo, kad valandų valandas po dingimo internete bandė ieškoti informacijos apie Henry Frithą, tačiau veltui.
2010 metų birželio 27 dieną JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) sulaikė 10 įtariamų Rusijos agentų Bostone, Niujorke ir Vašingtone.
Kitos dienos vakarą prie H.Fritho namų Madride stoviniavo agentas iš Didžiosios Britanijos, vėliau parašęs ataskaitą apie šį susitikimą ir pateikęs garso įrašą.
Britas užkalbino H.Frithą ir pasakė viską apie jį žinantis – įspėjo, kad greit į jo duris pasibels agentai. Britas norėjo įtikinti rusą tapti dvigubu agentu, nes jis jau atskleistas, tačiau H.Frithas apsimetė nesuprantantis, apie ką jis šneka ir pasišalino. Kitą dieną išvyko.
Šaltiniai Europos žvalgyboje teigė, kad S.Čerepanovą atskleidė tie patys JAV žvalgybininkai, kurie padėjo sugauti dešimt Rusijos šnipų JAV.
S.Čerepanovą atskleidė tie patys JAV žvalgybininkai, kurie padėjo sugauti dešimt Rusijos šnipų JAV.
Teigiama, kad jis buvo stebimas apie metus, tai leido kontržvalgybininkams ištyrinėti H.Fritho tapatybę.
S.Čerepanovas palaikė nuolatinį ryšį su Maskva, jis nuolat bendravo su Rusijos agentais kitose šalyse, rašė ataskaitas.
Kontržvalgybininkai neatskleidžia, kokią žalą rusas padarė valstybės nacionaliniam saugumui, tačiau apie tai viešai niekada ir nekalbama – 10 JAV Rusijos sulaikytų šnipų buvo teisiami už pinigų plovimą ir už sąmokslą ketinant veikti kitos valstybės naudai. Kaltinimai dėl atskleistos jautrios informacijos nebuvo pareikšti.
Buvęs agentas „Politico“ sakė, kad net jei agentai ir pavagia valstybės paslaptis ir padaro žalą valstybės saugumui, dažnai jais norima kuo greičiau nusikratyti.
Vienas kontržvalgybininkas leidiniui pabrėžė, kad šnipai stengiasi gyventi iš pažiūros labai ramų gyvenimą. Paprastai jie naudojami dviem tikslams: kartais jie turi savo šaltinių, tačiau dažniausiai tokie žmonės yra viso labo pasiuntiniai, nešiojantys informaciją.
Jais naudojamasi žinant, kad tikrieji agentai yra jau stebimi šalies, kurioje dirba, kontržvalgybos.
Jais naudojamasi žinant, kad tikrieji agentai yra jau stebimi šalies, kurioje dirba, kontržvalgybos.
Dažnai agentai dirba ambasadose, kai kuriems kartais net pavyksta padaryti karjerą versle ar politikoje. Tada jie tikriesiems darbdaviams tampa nepakeičiami.
Manoma, kad S.Čerepanovas sugrįžo į Rusiją.
Tačiau akivaizdu, kad Vladimiras Putinas jo nuopelnų Rusijai viešai negyrė, kaip nutiko dešimties JAV pagautų šnipų atveju.
Europos kontržvalgybos vienas iš buvusių vadovų „Politico“ paaiškino, kodėl taip retai visuomenė sužino apie išaiškintus kitų valstybių šnipus.
Išaiškintą šnipą bandoma padaryti dvigubu agentu
Taip nutikus scenarijai būna trys: pirmuoju kontržvalgybininkai neišsiduoda ir „maitina“ šnipą išgalvotomis kvailystėmis, kurias jis siunčia Maskvai.
Antruoju jis yra įkalbamas tapti dvigubu agentu, trečiuoju jis atsisako tokiu tapti ir pabėga arba yra išsiunčiamas. Taigi, visuomenė sužino tik apie dalį pastarajai kategorijai priklausančių šnipų.
Manoma, kad 2010 metais apie H.Frithą visuomenė nesužinojo dėl to, kad Ispanų saugumiečiams buvo paprasčiausiai gėda – apie šį rusą jie patys net nenutuokė, kol į jį nepabaksnojo kitos šalies kolegos.
Apie šį rusą jie patys net nenutuokė, kol į jį nepabaksnojo kitos šalies kolegos.
Nėra iki galo aišku, kodėl jis nebuvo sučiuptas oro uoste, tačiau gali būti, kad Ispanijos specialiosios tarnybos neturėjo kuo jį apkaltinti. Nors, kita vertus, nepasinaudota net galimybe jį apklausti.
Po S.Čerepanovo dingimo Ispanija paprašė išvykti du Rusijos diplomatus Madride – Antoną Simbirsnį ir Aleksandrą Samoškiną.
Bandymai surasti S.Čerepanovą Rusijoje buvo nesėkmingi.
Rusijos diplomatas Madride „Politico“ atsisakė kalbėti apie šį atvejį, o atsakingi Rusijos asmenys į žurnalisto laišką neatsakė.
Su šnipais iš Rusijos kovojantys agentai „Politico“ sakė, kad kova prieš terorizmą reikalauja daug resursų, todėl Maskvos agentų gaudymas nustumtas į antrą planą.
Rusų agentus labiausiai vilioja Briuselis
Tuo metu Rusija aktyviai ieško informacijos apie NATO planus ir išbando Aljanso pasiryžimą ginti jo narius – pavyzdžiui, Baltijos šalis.
Taip pat Maskva per agentus nori nuolat gauti informaciją apie nuotaikas Europos Sąjungoje, ypač – apie ekonomines sankcijas, nepasitikėjimą „Gazprom“.
„Briuselis yra kaip griujerio sūris – kiauras iš visų pusių, – teigė vienas agentas. – Ten yra Europos Komisija, NATO būstinė ir daugybė rusų, norinčių sužinoti, kas vyksta.“
Neįvardintas diplomatas pasakojo, kad iki Krymo aneksijos informacija Briuselyje buvo dalijamasi laisvai, tačiau po to viskas pasikeitė.
Dabar rusai nori ją gauti taip pat nevaržomai, kaip ir anksčiau.