Y.N.Harari laikraštyje „Financial Times“ rašo, kad žmonija susidūrė su globalia krize, o artimiausiomis savaitėmis žmonių ir vyriausybių priimti sprendimai greičiausiai suformuos pasaulį ilgiems metams.
Knygų „Homo Sapiens“, „Homo Deus“ ir „21 pamoka XXI amžiui“ autorius ragina veikti greitai, bet atsižvelgti ir į ilgalaikius veiksmų padarinius.
„Rinkdamiesi tarp alternatyvų, turėtumėme save klausti ne tik kaip įveikti dabartinę grėsmę, bet ir kokį pasaulį norime paveldėti po to, kai audra praeis“, – rašo jis „Financial Times“.
Pasak mąstytojo, laukia du labai svarbūs pasirinkimai: tarp totalitarinio sekimo ir piliečių įgalinimo ir tarp nacionalinės izoliacijos ir globalaus solidarumo.
Totalitarinis sekimas
Y.N.Harari laikraštyje „Financial Times“ rašo, kad kovoje prieš epidemiją kai kurios vyriausybės jau pasitelkė naujus sekimo įrankius, pavyzdžiui, Kinija ir Izraelis. Jis įspėja, kad „epidemija gali atnešti didelius pokyčius sekimo istorijoje“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Izraelis koronavirusą bando pažaboti sekdamas piliečius, nerimaujama dėl privatumo
„Ne tik todėl, kad gali normalizuoti masinio sekimo priemonių panaudojimą šalyse, kurios ligi šiol to atsisakė, bet ypač dėl to, kad žymi dramatišką perėjimą nuo sekimo „odos paviršiuje“ iki „sekimo po oda“, – rašo jis „Financial Times“.
Esą anksčiau vyriausybė norėdavo žinoti, ką pirštais spaudžiame išmaniuosiuose telefonuose, o dabar nori žinoti piršto temperatūrą ir kraujo spaudimą po oda.
Y.N.Harari rašo, kad jei vyriausybės masiškai pradės rinkti mūsų biometrinius duomenis, jos gali pradėti pažinti žmones geriau nei jie patys save. Galėdami ne tik nuspėti mūsų jausmus, bet ir jais manipuliuoti, jie gali mums parduoti bet ką – produktą ar politiką.
Pasak mąstytojo, net jei koronavirusų infekcijų skaičius sumažės iki nulio, kai kurios vyriausybės gali rasti priežasčių, kodėl joms reikia pasilikti surinktus biometrinius duomenimis.
Y.N.Harari laikraštyje „Financial Times“ rašo, kad pastaraisiais metais neatsakingi politikai tyčia pamynė pasitikėjimą mokslu, pareigūnais ir žiniasklaida. O dabar tie politikai, kalbėdami, kad negalima pasitikėti visuomene, jog ši pasielgs tinkamai, pasuks autoritarizmo link.
Reikia globalaus plano
Pasak Y.N.Harari, antras svarbus pasirinkimas bus tarp nacionalinės izoliacijos ir globalaus solidarumo. Esą pati epidemija ir dėl jos kylanti ekonominė krizė yra globalios problemos, kurios efektyviai gali būti sprendžiamos pasauliui bendradarbiaujant, rašo jis „Financial Times“.
Mąstytojo teigimu, šalys turėti būti nusiteikusios atvirai dalytis informacija ir nuolankiai klausti patarimų, jos turi pasitikėti gaunamais duomenimis ir informacija. Anot Y.N.Harari, reikia globalių pastangų gaminti ir padalyti medicininę įrangą, o ne kiekvienai šaliai bandyti pasigviešti kiek įmanoma daugiau.
Reikėtų mąstyti ir apie medicinos personalo siuntimą iš mažiau pandemijos paveiktų vietų į labiausiai nukentėjusias.
Pasak autoriaus, pasaulinis bendradarbiavimas reikalingas ir ekonomikoje, nes jei vyriausybės veiks atskirai, rezultatas gali būti chaosas ir ekonominė krizė – todėl globalaus plano reikia greitai. Taip pat reikalingas susitarimas dėl kelionių.
Mąstytojas mano, kad tai nėra daroma. „Tarptautinis paralyžius apėmė tarptautinę bendruomenę. Panašu, kad kambaryje nėra suaugusiųjų“, – rašo jis „Financial Times“.
