Užkliuvo įvairios technologijos
Vienas lietuvis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo mintimis apie Dubajų nusiaubusią liūtį, kuri sukėlė katastrofines pasekmes. Jis šią stichinę nelaimę susiejo su technologija, vadinama debesų sėja (angl. cloud seeding).
„Kaip atpažinti beviltiškai edukuotą:
1. Cloud Seeding (debesų sėja) – taip yra tokia technologija, labai naudinga, kai karščio alinantiems regionams reikia lietaus.
2. Saulės blokavimas – taip yra tokia technologija, gi planeta siaubingai kaista ir mokslininkai daro ką gali, kad vėsinti.
3. Chemija iš lėktuvų – nesąmonė, tokių dalykų nebūna, tai sąmokslo teorija.
Nes nu pirmos dvi tai tikrai ne chemija. Mokslas nori gero ir blogai niekada nedarys.
Tuo tarpu Dubajus vis dar plaukia ir lėktuvai leidžiasi ant vandens (kalba netaisyta – red. past.)“, – rašė jis.
Nors dėl debesų sėjos ir saulės blokavimo internautas teisus – tokios technologijos iš tiesų egzistuoja, bandymai tai susieti su Dubajuje kilusia liūtimi nėra teisingi.
Koreliaciją tarp šių dviejų dalykų įžvelgė ne tik jis – ši versija apie liūtį greitai užplūdo įvairius socialinius tinklus.
Dubajuje – metų lietaus norma
Antradienį JAE praūžusios smarkios liūtys užtvindė dalį greitkelių, prekybos centrus ir net oro uostą. Šalyje iškrito daugiausia kritulių per 75 metus, o kai kuriose vietovėse per mažiau nei parą prilijo daugiau nei 250 mm.
Iki vakaro Dubajuje iškrito daugiau kaip 120 mm – metų lietaus norma.
Kaip nurodo BBC, pagrindinė to priežastis buvo „atkirsta“ žemo slėgio oro sistema, kuri pritraukė šiltą ir drėgną orą bei neleido prasiskverbti kitoms oro sistemoms.
„Šiai pasaulio daliai būdingi ilgi laikotarpiai be lietaus, o po to nereguliarūs, gausūs krituliai, tačiau net ir tokiu atveju tai buvo retas kritulių atvejis“, – BBC pasakojo meteorologas Maartenas Ambaumas.
Debesų sėja niekuo dėta
Debesų sėja – šiuolaikinė technologija, kurios pagalba galima manipuliuoti egzistuojančiais debesimis, kad iš jų iškristų daugiau lietaus ar sniego. Šiam tikslui pasiekti dažniausiai naudojami lėktuvai, kurie į debesis įterpia tokių medžiagų, kaip sidabro jodidas. Tuomet vandens garai gali lengviau kondensuotis ir virsti lietumi.
Taip pat skaitykite: Debesų sėja sudomino internautus: ar vaizdo įraše tikrai matoma ji?
Šis metodas naudojamas jau kelis dešimtmečius, o pastaraisiais metais JAE jį taikė siekdami išspręsti vandens trūkumo problemą.
Tačiau, kaip „Reuters“ teigė JAE meteorologijos agentūra, prieš audrą tokios operacijos nevykdytos. Apie tai pranešė ir kiti naujienų portalai.
BBC citavo ankstesnius „Bloomberg“ pranešimus, kad debesų sėjos lėktuvai buvo dislokuoti sekmadienį ir pirmadienį, bet ne antradienį, kai kilo liūtis. Ekspertų teigimu, geriausiu atveju tai būtų turėję nedidelį poveikį audrai, tad kaltinimai dėl debesų sėjos yra klaidinantys.
Britų visuomeninio transliuotojo kalbintas meteorologas M.Ambaumas taip pat pažymėjo, kad jau anksčiau buvo prognozuota, jog gali susidaryti nepalankios oro sąlygos.
„Prieš įvykį kompiuteriniai modeliai (kuriuose neatsižvelgiama į galimą debesų sėjos poveikį) jau prognozavo, kad per maždaug 24 val. iškris daugiau nei metų lietaus norma“, – teigė jis.
„Prognozuojant tokias intensyvias ir didelio masto sistemas, debesų sėja – brangiai kainuojantis procesas – neatliekama, nes nėra poreikio naudoti tokias stiprias regioninio masto sistemas“, – BBC pasakojo aplinkos ir geofizikos mokslų ekspertė Diana Francis.
Kaip „The Guardian“ tikino debesų sėjos operacijas prižiūrinčios organizacijos NCM vadovas, jos regione nevyko, nes tokiu metu būtų nenaudingos.
„Šio konkretaus oro įvykio metu mes nevykdėme jokių sėjos operacijų. Debesų sėjos esmė yra nukreipti debesis į ankstyvesnę stadiją, prieš kritulių iškritimą. Sėjimo veiklos vykdymas per smarkią audrą būtų nenaudingas“, – teigė jis.
Greičiausiai kalta klimato kaita
Kol kas neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, koks vaidmuo šiuo metu teko klimato kaitai. Tam reikalingos išsamios mokslinės gamtinių ir žmogiškųjų veiksnių analizės, kurios gali užtrukti kelis mėnesius.
Tačiau šis rekordinis kritulių kiekis atitinka klimato kaitos rodiklius, rašo BBC.
Paprastai tariant, šiltesniame ore gali būti daugiau drėgmės – maždaug 7 proc. daugiau kiekvienam laipsniui Celsijaus, todėl lietus gali būti intensyvesnis.
„Lietaus intensyvumas buvo rekordinis, tačiau tai atitinka šiltėjantį klimatą, nes daugiau drėgmės gali paskatinti audras, dėl to liūtys ir su jomis susiję potvyniai tampa vis stipresni“, – aiškina Richardas Allanas, Readingo universiteto klimato mokslo profesorius. Neseniai atliktame tyrime teigiama, kad metinis kritulių kiekis didžiojoje JAE dalyje iki šimtmečio pabaigos gali padidėti iki 30 proc., nes pasaulis ir toliau šyla.
Kaip rašo „Reuters“, didžiulį kritulių kiekį veikiausiai lėmė įprasta orų sistema, kurią sustiprino klimato kaita.
NCM vyresnioji meteorologė Esraa Alnaqbi nurodė, kad žemo slėgio sistema viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir žemas slėgis paviršiuje veikė kaip oro slėgis, kuris „suspaudė“ orą.
Šis suspaudimas, sustiprėjęs dėl kontrasto tarp aukštesnės temperatūros prie žemės paviršiaus ir žemesnės temperatūros aukščiau, sudarė sąlygas galingai audrai.
Pasak meteorologės, šis reiškinys nebuvo netikėtas balandį, nes keičiantis metų laikui slėgis sparčiai kinta. Ji taip pat pažymėjo, kad prie audros greičiausiai prisidėjo ir klimato kaita.
Klimatologų teigimu, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos kylanti pasaulinė temperatūra lemia vis daugiau ekstremalių orų reiškinių visame pasaulyje, įskaitant ir intensyvias liūtis.
15min verdiktas: Iš dalies melas. Tokia technologija, kaip debesų sėja, iš tiesų egzistuoja ir yra naudojama JAE, siekiant sukelti gausesnį lietų. Tačiau Dubajuje kilusi rekordinė liūtis greičiausiai buvo sukelta klimato atšilimo. Ji neturėjo nieko bendro su debesų sėjos technologija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
