Protestuotojams keliuose Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono miestuose atsiliepus į 16-metės klimato aktyvistės Gretos Thunberg raginimus veikti, šimtai žmonių susirinko prie konservatyvios Liberalų partijos būstinės Sidnėjuje.
Australijoje protestai įgijo papildomo svorio šalies pietryčius pastarosiomis savaitėmis niokojant šimtams miškų ir krūmynų gaisrų.
Protestuotojai su tokiais plakatais kaip „Jūs deginat mūsų ateitį“ ir skanduodami „Mes sukilsim“ rinkosi Sidnėjų vėl apgaubus toksiškiems gaisrų dūmams, kurie šį didmiestį dusina beveik visą laiką pastarąjį mėnesį.
Per šią miškų gaisrų krizę, kurią, pasak mokslininkų, padidino kylanti temperatūra, žuvo šeši žmonės, buvo sunaikinta šimtai namų. Prie beprecedenčio gaisrų masto prisideda sausra ir sezonui neįprasti karšti, sausi ir vėjuoti orai.
Protestuotojai savo pyktį nukreipė į ministrą pirmininką Scottą Morrisoną, kuris piktai neigė bet kokias sąsajas tarp gaisrų ir klimato kaitos, ir gynė savo poziciją remti iškastinio kuro naudojimą.
„Mūsų vyriausybės neveiklumas dėl klimato krizės pakurstė krūmynų gaisrus, – sakė moksleivių streiko lyderė Shiann Broderick. – Žmonės kenčia. Tokios bendruomenės kaip mūsų nusiaubiamos. O vasara dar net neprasidėjo.“
Australijos, kurioje gyvena 25 mln. žmonių, tarša anglies dvideginiu yra maža palyginti su didžiausiomis planetos teršėjomis, tačiau ši šalis yra tarp didžiausių pasaulyje anglių eksportuotojų.
„Besiformuojanti prielaida, kad Australija, nulemianti 1,3 proc. pasaulinės taršos, tiesiogiai veikia konkrečius gaisrų įvykius, čia ar kur nors kitur pasaulyje, neatlaiko patikimų mokslinių įrodymų“, – anksčiau šį mėnesį tvirtino S.Morrisonas.
Nepasiekti tikslai
Protestai taip pat vyko Melburne ir Japonijos sostinėje Tokijuje, kur šimtai žmonių žygiavo per Šindžiuku rajoną siekdami skleisti žinią apie klimato kaitą.
„Jaučiu krizę, nes beveik niekas Japonijoje nesidomi klimato kaita“, – sakė 19-metė studentė Mio Ishida.
„Mane tikrai įkvėpė Gretos veiksmai, – sakė ji. – Pamaniau, kad jei neveiksiu dabar, bus per vėlu. Norėjau padaryti ką nors, ką galiu.“
Praėjusį mėnesį milijonai žmonių buvo išėję į beveik visų pasaulio didmiesčių gatves dalyvauti virtinėje „klimato streikų“.
Naujausios demonstracijos vyksta 200 valstybių atstovams rengiantis kitą savaitę susirinkti Madride į 12 dienų truksiančią Jungtinių Tautų klimato konferenciją.
Didžiausias dėmesys joje bus skiriamas 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties, kuri pradės veikti 2021-aisiais, nuostatoms galutinai parengti.
Mokslininkai yra perspėję, kad pastangos apriboti pasaulio šiltėjimą dydžiu, ne didesniu nei 1,5 Celsijaus laipsnio, žlunga ir kad vis dar didėjančią taršą anglies dvideginiu reikės mažinti 7,6 proc. per metus, jei norima pasiekti tą tikslą.
Kaip pranešė JT, šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje – pagrindinis klimato kaitos veiksnys – pernai buvo rekordiškai didelė.
JT taip pat perspėjo, kad esant dabartinėms tendencijoms pasaulio temperatūra iki amžiaus pabaigos padidėtų beveik 4 Celsijaus laipsniais. Dėl tokio padidėjimo kai kurios Žemės vietos taptų praktiškai netinkamos gyventi.
