Duomenų analizė atskleidžia Maskvos slepiamą Ukrainoje žuvusių rusų skaičių

Anot pirmosios nepriklausomos statistinės Rusijos nuostolių analizės, beveik 50 tūkst. rusų žuvo kare Ukrainoje. Tokios išvados priėjo dvi nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės, „Mediazona“ ir „Meduza“, bendradarbiaudamos su vienu duomenų mokslininku iš Vokietijos Tiubingeno universiteto.

Teigiama, kad buvo pasinaudota viešais Rusijos vyriausybės duomenimis ir įvertinta, kokia gali būti tikroji – Maskvos kruopščiai slepiama – žmogiškoji invazijos į Ukrainą kaina.

Atliekant vertinimą, buvo remtasi per COVID-19 pandemiją plačiai naudota statistine perteklinio mirtingumo koncepcija. Pasinaudojant įrašais apie paveldėjimą ir oficialiais duomenimis apie mirtingumą apskaičiuota, kiek nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų gegužės jaunesnių nei 50 metų vyrų mirė daugiau nei paprastai.

Nei Maskva, nei Kyjivas nepateikia savalaikių duomenų apie karinius nuostolius ir labai stengiasi padidinti priešo aukų skaičių. Rusija viešai yra pripažinusi kiek daugiau nei 6 tūkst. savo karių žūtį. Pasak aktyvistų ir žurnalistų, pranešimai apie karinius nuostolius Rusijos žiniasklaidoje gniaužiami.

Žūties atvejų fiksavimas yra tapęs nepaklusnumo aktu ir tai darantiems asmenims gresia puldinėjimas ar net baudžiamieji kaltinimai, pažymi tyrimas.

Nepaisydama tokių iššūkių naujienų svetainė „Mediazona“ ir britų transliuotojo BBC rusiškoji redakcija, dirbdamos su savanorių tinklu ir pasinaudodamos įrašais socialiniuose tinkluose bei kapinių Rusijoje nuotraukomis, sukūrė duomenų apie patvirtintus žūties kare atvejus bazę. Iki liepos 7-osios buvo identifikuoti 27 423 žuvę rusų kariai.

„Tai tik tie kariai, kurių vardus žinome ir kurių mirtį kiekvienu atveju patvirtino ne vienas šaltinis“, – sakė „Mediazona“ redaktorius Dmitrijus Treščianinas, padėjęs prižiūrėti tyrimą.

„Įvertinimas, kurį atlikome su „Meduza“, parodo mums „paslėptas“ mirtis – mirtis, kurias Rusijos vyriausybė taip liguistai ir nesėkmingai bando nuslėpti“, – pridūrė jis.

Siekdami sudaryti išsamesnį sąrašą, „Mediazona“ ir „Meduza“ žurnalistai gavo oficialius įrašus apie paveldėjimo atvejus. Tarp duomenų iš nacionalinio testamentų registro buvo informacija apie daugiau kaip 11 mln. žmonių, mirusių nuo 2014 metų iki 2023-iųjų gegužės.

Kaip rodo žurnalistų analizė, 2022-aisiais užvestų paveldėjimo bylų, susijusių su mirusiais 15–49 metų vyrais, buvo 25 tūkst. daugiau nei tikėtasi. Iki 2023 metų gegužės 27-osios perteklinių bylų skaičius pašoko iki 47 tūkstančių.

Šis padidėjimas maždaug atitinka gegužę paskelbtą Baltųjų rūmų vertinimą, kad nuo gruodžio Ukrainoje žuvo daugiau kaip 20 tūkst. rusų, tačiau yra mažesnis už JAV ir britų žvalgybos vertinimuose pateiktus skaičius.

Vasarį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad kare tikriausiai žuvo 40–60 tūkst. rusų. Nutekintame JAV gynybos žvalgybos agentūros (DIA) vertinime sakoma, kad per karo veiksmus pirmaisiais Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą metais žuvo 35–43 tūkst. rusų.

„Jų skaičiai gali būti tikslūs arba ne, – elektroniniame laiške rašė D. Treščianinas. – Net jei jie turi šaltinių Rusijos gynybos ministerijoje, jos pačios duomenys galėtų būti neišsamūs. Itin sunku surinkti [duomenis apie] visas aukas iš kariuomenės, Nacionalinės gvardijos, bataliono „Achmat“ („kadyrovcų“), įvairių privačių karinių kompanijų, kurių didžiausia, bet ne vienintelė yra „Wagner“. Žuvę kaliniai, kuriuos iš pradžių verbavo „Wagner“, o dabar [verbuoja] Gynybos ministerija, taip pat yra labai miglotas klausimas, galintis kelti daug manipuliacijų. Statistika iš tikrųjų galėtų duoti geresnių rezultatų.“

Atskirai duomenų mokslininkas iš Tiubingeno universiteto Dmitrijus Kobakas, kuris yra publikavęs darbą apie perteklinį mirtingumą Rusijoje, susijusį su COVID-19, gavo Rusijos oficialiosios statistikos agentūros „Rosstat“ duomenis apie skirtingų amžiaus grupių ir lyčių mirtingumą 2022 metais.

D.Kobakas nustatė, kad 2022-aisiais mirė 24 tūkstančiais daugiau rusų vyrų iki 50 metų amžiaus nei tikėtasi. Šis skaičius atitinka duomenų apie paveldėjimą analizės išvadas.

Dėl COVID-19 pandemijos sunkiau išsiaiškinti, kiek vyrų Rusijoje būtų mirę nuo 2022-ųjų vasario, jei nebūtų pradėtas karas. Atliekant abi minėtas analizes buvo atsižvelgta į užsilikusį COVID-19 poveikį mirtingumui, indeksuojant vyrų mirčių skaičių pagal moterų mirčių skaičių.

Sergejus Ščerbovas iš Austrijoje įsikūrusio nepriklausomo Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto (IIASA) perspėjo, kad vyrų ir moterų mirčių skaičių skirtumai gali reikšmingai varijuoti vien dėl atsitiktinumo.

„Nesakau, kad negalėtų būti vyrų mirčių pertekliaus, bet... statistiškai kalbant, šis mirčių skirtumas galėtų būti nulemtas vien atsitiktinumo“, – sakė jis.

Minimi skaičiai neapima dingusių rusų, kurie oficialiai nėra pripažinti mirusiais, taip pat Ukrainos piliečių, priklausiusių Donecko ir Luhansko separatistinių darinių pajėgoms.

D.Kobakas pripažino, kad lieka tam tikrų neaiškumų, ypač dėl vyresnio amžiaus vyrų mirties atvejų. Be to, sunku įvertinti, kiek dingusių rusų karių iš tiesų yra mirę. Tačiau mokslininkas sakė, kad nė vienas iš šių veiksnių neturėtų daryti labai didelio poveikio.

„Ta nežinia matuojama tūkstančiais, – sakė jis. – Bendrai rezultatai yra patikimi.“

Nepriklausomas rusų portalas „Meduza“ jau aštuoneri metai yra tvarkomas užsienyje, jo būstinė yra Rygoje. 2021 metų balandį Rusijos valdžia paskelbė šį portalą „užsienio agentu“, o 2023-iųjų sausį jį pripažino „nepageidaujama organizacija“.

„Užsienio agentu“ Maskva yra paskelbusi ir „Mediazona“; jos interneto svetainė buvo blokuota Rusijai pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.