Televizijos žurnalistėms Laura Ling ir Euna Lee Šiaurės Korėjos teismas buvo skyręs 12 metų katorgos, tačiau praeitą mėnesį jos buvo išlaisvintos diplomatinės misijos, kuriai vadovavo buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, pastangomis.
Televizijos „Current TV“, kurioje dirba L.Ling ir E.Lee, tinklalapyje buvo paskelbtas ilgas pranešimas apie jų patirtus išgyvenimus. Žurnalistės pripažino, kad kovo 17 dieną buvo trumpam įžengusios į Šiaurės Korėją, o šios šalies pasieniečiai jas vijosi ir pagrobė Kinijos teritorijoje.
„Mes buvome tikrai grįžusios į Kiniją, kai kariai mus sulaikė“, – nurodė moterys, kurios tuo metu kūrė reportažą apie pabėgėlius iš Šiaurės Korėjos.
Kai sargybiniai išėjo iš kambario, slapčiomis sunaikinome turimus įkalčius, prarydamos užrašus ir sugadindamos vaizdajuostes, – papasakojo žurnalistės.„Visomis jėgomis mėginome įsikibti į krūmus, žemę, kad tik liktume Kinijos pusėje, tačiau negalėjome galynėtis su ryžtingai nusiteikusiais kariais, – rašoma pranešime. – Jie mus prievarta nuvilko per ledą į Šiaurės Korėją ir nuvedė į artimiausią karo bazę, kur buvome sulaikytos.“
Pasak E.Lee ir L.Ling, 140 dienų, kurias žurnalistės praleido komunistinės šalies nelaisvėje, jos buvo „laikomos atskirtos viena nuo kitos, daugelį kartų apklaustos ir galiausiai nuteistos“.
Nors kai kurie prisiminimai apie šį incidentą „pernelyg skausmingi“, moterys sakė, kad jų patirti išgyvenimai „nublanksta, palyginti su sunkumais, kuriuos patiria daugybė žmonių, gyvenančių Šiaurės Korėjoje, taip pat neteisėti imigrantai Kinijoje“.
Kinijos ir Šiaurės Korėjos siena nebuvo pažymėta ženklais, tačiau žurnalistės sakė žinojusios, kad kirto ją, kai pėsčiomis perėjo užšalusią Tumeno upę.
Prie upės jas lydėjęs vienas Kinijoje gyvenantis korėjietis parodė joms kitapus sienos esantį kaimą, kuriame, tikėtina, slapstosi perbėgti į Kiniją norintys Šiaurės Korėjos gyventojai.
Tačiau žurnalistes apėmė nerimas, tad jos nusprendė grįžti per upę į Kinijos pusę.
„Ten būdamos labai nerimavome, todėl greitai pasukome atgal į Kiniją. Eidamos ledu išgirdome šūksnius, – rašo jos. – Pažvelgėme atgal ir pamatėme du šautuvais ginkluotus Šiaurės Korėjos karius, kurie bėgo mūsų link. Mes instinktyviai mėginom pabėgti.“
Vedlys ir „Current TV“ prodiuseris Mitchas Kossas sugebėjo pasprukti, tačiau kariai sugavo E.Lee ir L.Ling.
„Šiaurės Korėjos pusėje išbuvome trumpiau nei minutę, o tada grįžome, tačiau dėl tos minutės labai gailimės“, – pabrėžė žurnalistės.
Moterys užsiminė, kad galėjo patekti į specialiai parengtą pasalą dėl vedlio, kuris tą rytą elgėsi keistai.
„Iki šios dienos nežinome, ar buvome įviliotos į spąstus. Žvelgdami atgal prisimename, kad vedlys elgėsi keistai: paskutinę akimirką pasirinko kitą vietą pereiti upę, o prieš eidamas apsivilko Kinijos policininko striukę. Tada manėme, jog jis taip elgiasi iš atsargumo, – pasakojo jos. – Šiaip ar taip, nusprendėme eiti su juo ir iki šiol mokame už šį sprendimą juodžiausiais prisiminimais apie mūsų nelaisvę.“
Žurnalistės nurodė, jog trumpam paliktos vienos su savo daiktais spėjo sunaikinti užrašus ir vaizdajuostes, kad apsaugotų savo šaltinius.
„Kai sargybiniai išėjo iš kambario, slapčiomis sunaikinome turimus įkalčius, prarydamos užrašus ir sugadindamos vaizdajuostes“, – sakoma pranešime.
E.Lee ir L.Ling paneigė Seule dirbančio kunigo Chun Ki-Wono, kuris žurnalistėms padėjo pasiruošti tai kelionei, pareiškimus, jog jis perspėjo moteris nemėginti artintis prie vietos, kurioje jos vėliau buvo sulaikytos.
„Be kita ko, Chun Ki-Wonas tvirtino, kad perspėjo mus neiti prie upės, – rašo jos. – Iš tiesų jis gerai žinojo apie mūsų planus, nes susisiekdavo su mumis, kol buvome Kinijoje. Jis niekada neužsiminė, kad neturėtume ten eiti.“
