Kaip nurodoma prezidento Vladimiro Putino pasirašytame įsake, šiuo žingsniu siekiama „ugdyti karius ištikimybės Tėvynei ir karinės pareigos dvasia, išsaugoti šlovingas karines istorines tradicijas, taip pat atsižvelgiant į personalo nuopelnus“.
Šis moderniais naikintuvais apginkluotas pulkas buvo suformuotas 2000 ir bazuojasi Amūro srityje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
ERR pažymėjo, kad šis dalinys nėra dalyvavęs jokiuose karo veiksmuose Estijoje, bet jis buvo suformuotas 404-ojo naikintuvų pulko, per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavusio Sovietų Sąjungos puolime prieš Estiją okupavusias nacių pajėgas pagrindu ir buvo pavadintas jos sostinės vardu.
Estijos politikai piktai reagavo į šį Kremliaus žingsnį.
„Pagalvokite, kokios reakcijos sulauktume Vokietijoje, jeigu JK (Jungtinė Karalystė) nuspręstų vieną savo aviacijos eskadrilių pavadinti Dresdeno vardu“, – savo „Twitter“ žinutėje rašė parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas.
I.H.Ilvesas: „Banditas lieka... (banditu).“
„Banditas lieka... (banditu)“, – pakomentavo buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
„Ar ką nors stebina toks netašytas elgesys?“ – pridūrė jis.
Dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte Estijos ir kitų NATO sąjungininkių santykiai su Maskva šiuo metu yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo.
Didžiosios Britanijos dienraštis „The Independent“ citavo Rusijos užsienio politikos ekspertą Dereką Averre'ą, dirbantį Birmingamo Universitete, sakiusį, kad Maskvos sprendimas pervadinti aviacijos pulką veikiausiai yra „provokacinis“.
„Rusija susirūpinusi, kad jos įtaka Baltijos šalyse toliau marginalizuojama ir kad dvilypė NATO ir ES plėtra buvo stumiama toliau į rytus“, – jis sakė „The Independent“.
Anot D.Averre'o, sprendimas suteikti daliniui Talino, buvusio strategiškai svarbaus Sovietų Sąjungos karinio forposto, pavadinimą yra dalis Maskvos naudojamų „politinių naratyvų“, siekiant pabrėžti savo vaidmenį buvusioje sovietinėje erdvėje.
Atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje pagal 2016 metų bloko viršūnių susitikime priimtą sprendimą, Lenkijoje ir Baltijos šalyse buvo dislokuoti keturi Aljanso priešakinių pajėgų batalionai pagal.
Šiuose keturiuose rotuojamuose batalionuose dislokuota maždaug 4 tūkst. 500 karių iš 15 šalių.
