Lietuvos vyriausybės pastangos išsklaidyti tų, kurie vis dar nėra pasiskiepiję, abejones vakcinomis kritikų vadinamos nepateisinamai pasyviomis – esą gerai bent tai, kad vasarą epidemija nuslūgusi.
Vis dėlto skiepijimas pirmąja vakcinos doze – būtent šis rodiklis liudija, kiek naujų gyventojų atraitoja rankovę – Lietuvoje beveik sustojęs. Gali būti, kad iki rudens 70 proc. pasiskiepijusių slenksčio nepasieksime – toks Europos Komisijos tikslas.
Jei pavasarį Lietuva pagal vakcinavimo tempus buvo tarp pirmūnių Bendrijoje, dabar sąrašuose esame nusiritę dugno link – pagal bent vieną dozę gavusių gyventojų dalį su 45,7 proc. lenkiame tik Lenkiją, Estiją, Slovėniją, Slovakiją, Kroatiją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją.
Mūsų šalyje nepanaudotų vakcinų dozių jau susikaupė daugiau nei 900 tūkstančių, o tiek vyriausybės, tiek Prezidentūros atstovai įspėja: Delta atmaina jau čia, tad užsikrėtimų tikrai daugės, ir tik nuo skiepijimosi tempų priklausys tai, kaip – laisviau ar vėl su ribojimais – gyvensime rudenį.
„Šiuo metu ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir savivaldybės turi nukreipti savo pastangas bei įgyvendinti informavimo kampaniją apie vakcinavimo naudą ir reikšmę, skirtą būtent tiems abejojantiems ar neskubantiems pasiskiepyti žmonėms“, – dar liepos pradžioje skelbė Prezidentūra.
-
Vilniečiai be registracijos bus skiepijami nuo COVID-19
-
I.Šimonytė sako norinti kolektyvinį imunitetą pasiekti iki rudens
-
ES įgyvendino uždavinį parūpinti vakcinų nuo COVID-19, kad jų pakaktų 70 proc. suaugusiųjų
-
Mokslininkai: delta atmainos plitimui sustabdyti reikalingas didesnis skiepijimo mastas
-
Be registracijos pasiskiepyti „Janssen“ vakcina galės dar septynių vietovių gyventojai
Po Lietuvą autobusiukais jau važinėja mobilios medikų komandos, skiepijančios žmones skirtingose šalies savivaldybėse. Visgi kitaip – nacionalinėmis loterijomis, nemokamais bilietais į renginius – gyventojai vakcinuotis neviliojami.
Kita vertus, padėtis Vakarų Europoje ar JAV tik šiek tiek geresnė. Ten vyriausybės, regis, irgi pamatė, kad pasiekė savotišką ribą, ir yra priverstos konstatuoti, jog kovos su pandemija sėkmė jau priklauso būtent nuo tų piliečių, kurie abejoja, ar skiepytis, ar ne.
Kaip skirtingose valstybėse bandoma pasiekti žmones, kurie vengia vakcinos? Kokių veiksmų imamasi, kaip viliojami gyventojai?
Lenkija: vilioja loterija
Kaimyninėje Lenkijoje, kur skiepijimo tempai labai panašūs į lietuviškus, irgi kyla susirūpinimas dėl to, kaip toks pasyvumas gali atsirūgti rudenį.
Vyriausybė dar birželio pabaigoje uždegė žalią šviesą nacionalinei loterijai, kuri truks iki rugsėjo 30-osios ir kurioje gali dalyvauti tik visiškai – abiem dozėmis – nuo koronaviruso pasiskiepiję žmonės.
A.Niedzielskis: turime daryti viską, kad vakcinacijų skaičius augtų, nes visi matome, jog susidomėjimas slūgsta.
Visi loterijos dalyviai prizus galėti kiekvieną dieną, kas savaitę, kas mėnesį, o rugsėjį laukia ir pagrindiniai prizai – milijonas zlotų (221 tūkst. eurų) ir du automobiliai „Toyota C-HR“.
Kasdienis prizas – 200 zlotų (44 eurai) arba 500 zlotų (110 eurų), kurie atiteks šimtams žmonių. Kas savaitę lauks 60 išmokų po 50 tūkst. zlotų (11 tūkst. eurų), taip pat – vienas iš 720 elektrinių paspirtukų. Kas mėnesį – jau 100 tūkst. zlotų (22 tūkst. eurų) arba „Toyota Corolla“.
„Visi metodai tinka, – pabrėžė Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis. – Turime daryti viską, kad vakcinacijų skaičius augtų, nes visi matome, jog susidomėjimas slūgsta. Taip pat ruošiame paketus skirtingoms amžiaus grupėms, įskaitant jaunimą.“
Lenkija nuo liepos 1-osios taip pat pakeitė vakcinavimo tvarką. Nuo tos dienos antrąją vakcinos dozę galima gauti bet kuriame skiepijimo centre – nebūtinai ten, kur buvo suleista pirmoji dozė.
Latvija: sprendimai ir prieštaringi
Dar vienoje kaimyninėje šalyje, Latvijoje, skiepijimo rodikliai nuo pat metų pradžios buvo prasti. Įsigijusi ypač daug „AstraZeneca“ vakcinos dozių, Ryga ilgai atsiliko nuo kitų ES šalių narių, o kai jau pradėjo vytis, sustojo – kaip ir kaimyninės šalys.
Žmonių vangumui įtakos turi kaitra ir tai, kad šiuo metu registruojama itin mažai naujų užsikrėtimų koronavirusu.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pirmąja doze pasiskiepijo tik 14 tūkst. Latvijos gyventojų – žemesni rodikliai fiksuoti tik balandžio antroje pusėje, kai vakcinų dozių dar trūko. Šalyje bent viena doze pasiskiepijo apie 33 proc. žmonių.
Latvijos nacionalinės sveikatos tarnybos atstovė Eva Juhneviča svarstė, esą tokiam žmonių vangumui įtakos turi kaitra ir tai, kad šiuo metu registruojama itin mažai naujų užsikrėtimų koronavirusu.
Vis dėlto liepos 12-ąją, pirmadienį, jau startavo nauja informacinė kampanija „Be vakcinos nebus pergalės“. Šis šūkis bus platinamas socialiniuose tinkluose, pagrindiniuose naujienų portaluose, televizijoje, radijo stotyse, plakatai jau pasirodė visuose miestuose.
Sveikatos apsaugos ministas Danielis Pavlutas taip pat pranešė, kad netrukus bus pradėta rengti „skiepų“ loteriją. Ji vyks visuose penkiuose Latvijos regionuose. Prizus bus galima laimėti kas savaitę ir kas mėnesį, o lapkritį per televiziją vyks finalinis lošimas, kurio pagrindinis prizas – 100 tūkst. eurų.
Latvijos vyriausybė nusprendė, kad darbdaviai turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo vidurio nebus gavę COVID-19 pažymėjimo.
Vyks ir atskira savaitinė loterija asmenims, jau sulaukusiems mažiausiai 60 metų. Joje galės dalyvauti ir 1 tūkst. eurų prizus laimėti visi senjorai, pasiskiepiję bent viena vakcinos doze.
Negana to, imamasi ir gana drastiškų priemonių. Praėjusią savaitę Latvijos vyriausybė nusprendė, kad darbdaviai turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo vidurio nebus gavę COVID-19 pažymėjimo.
Taip pat nutarta, kad skiepytis nuo koronaviruso bus privaloma medikams, socialiniams darbuotojams ir mokytojams. Pažymėjimus privalės turėti ir valstybės tarnautojai, teikiantys paslaugas valstybės ar savivaldybių institucijose.
Estija: žvilgsniai į vaistines ir Daniją
Estijoje vakcinavimo tempai irgi lėtėja, o čia jau žvalgomasi į vaistines. Pastarųjų atstovai skiepyti žmones nuo koronaviruso siūlosi jau nuo 2020-ųjų rudens, bet į tokią idėją atsakingi pareigūnai rimtai pažvelgė, regis, tik dabar.
Skelbiama, kad skiepytis turėtų būti galima apie 50-yje vaistinių visoje šalyje. Tiesa, iki šiol neaišku, ar gyventojams reikės iš anksto registruotis, ar jie galės pasiskiepyti tiesiog atkeliavę į vaistinę.
T.Maimetsas: Danijoje į muziejus įleidžiami tik pasiskiepiję, neigiamą testo rezultatą turintys ar persirgę asmenys. Tai nereiškia, kad Danija – nedemokratiška valstybė. Tai reiškia, kad vyriausybė prisiėmė atsakomybę parodyti žmonėms, kas veiksminga, o kas – ne. Lengvai tapšnoti per galvą nebeužtenka
„Atėjo laikas kuo įvairesniems sprendimams, nes žmonių, kurie patys ieško vakcinos, skaičius mažėja. Todėl reikia vis aktyviau skatinti žmones, kurie dar nepasiskiepijo“, – teigė Nacionalinės vakcinacijos darbo grupės vadovas Marekas Seeras.
Tartu universiteto profesorius Toivo Maimetsas pirmadienį pabrėžė manantis, kad Estija negali būti patenkinta skiepijimo rodikliais, ir pridūrė, jog valstybė ateityje turėtų daryti išimtis vakcinuotiems žmonėms ir nevaržyti jų laisvės – esą taip bus akivaizdžiai išryškinta vakcinų nauda.
„Turime suprasti, kad yra du būdai riboti koronaviruso plitimą. Yra XVI-XVII a. izoliaciniai metodai ir yra veiksmingos vakcinos. Kokios nors žolelės ar augaliniai produktai nesiskaito.
Danijoje į muziejus įleidžiami tik pasiskiepiję, neigiamą testo rezultatą turintys ar persirgę asmenys. Tai nereiškia, kad Danija – nedemokratiška valstybė.
Tai reiškia, kad vyriausybė prisiėmė atsakomybę parodyti žmonėms, kas veiksminga, o kas – ne. Lengvai tapšnoti per galvą nebeužtenka“, – dėstė T.Maimetsas.
Vokietija: abejonių daug net čia
Vokietijoje nuo koronaviruso pasiskiepijusių žmonių daugiau nei Rytų Europos šalyse, kuriose skepsio ir dezinformacijos tradiciškai daugiau, – netrukus ten jau 58 proc. žmonių bus visiškai vakcinuoti.
Bet to, žinoma, negana. Praėjusią savaitę šalies Roberto Kocho institutas paskelbė, kad norint suvaldyti užkrečiamą Delta atmainą reikės visiškai paskiepyti mažiausiai 85 proc. 12-59 metų šalies gyventojų.
O problema, kaip ir kitur, – jau nebe ribota vakcinų pasiūla. Vis daugiau Vokietijos žemių pareigūnų pripažįsta, kad daugėja ir žmonių, kurie nesiregistruoja skiepams, ir asmenų, nebeatvykstančių antrosios dozės. Kitiems vasarą svarbiau paatostogauti.
F.Hilgemann: reikia pasiekti šiuos neapsisprendusius žmones ir vakciną jiems patiekti sidabrinėje lėkštėje.
Tiesa, agresyvių antivakserių dalis Vokietijos visuomenėje neviršija dešimtadalio, rodo apklausos. Todėl pareigūnai nori kuo greičiau pasiekti tuos vokiečius, kurie vis dar nėra apsisprendę dėl skiepijimosi.
Rytinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės sveikatos sekretorė Frauke Hilgemann pripažino: „Reikia pasiekti šiuos neapsisprendusius žmones ir vakciną jiems patiekti sidabrinėje lėkštėje.“
Veiksmų jau imamasi. Kai kuriose žemėse dešimtys tūkstančių vakcinų dozių tiesiog dalinamos universitetams, kur studentai ir apskritai visi 18-27 metų gyventojai gali pasiskiepyti be jokios išankstinės registracijos.
Kitur jau suburtos mobilios vakcinacijos komandos, skelbiamos „atvirų durų“ dienos ar „Laimės valandos“. Taip pat svarstoma originali idėja: įkurdinti skiepų autobusiukus prie naktinių klubų ir į šiuos įleisti tik tuos žmones, kurie čia pat pasiskiepytų – jei dar nėra pasiskiepiję anksčiau.
Žinoma, užkurtos informacinės kampanijos, vakcinų dozės taip pat siunčiamos į prekybos centrus, žemės ūkio objektus.
Visgi jau pastebima, kad efektas nėra toks, kokio norėtųsi, – tikimasi sugalvoti daugiau paskatų. Tarkime, kai kur JAV už pasiskiepijimą siūloma spurgų ar net „žolės“. Tiesa, Vokietijoje labiau svarstoma apie nemokamus bilietus į muziejus ar koncertus bei loterijas ir kuponus maistui.
Prancūzija: E.Macronas skelbia turįs planą
Prancūzai nuo seno gana skeptiški vakcinų atžvilgiu, tad nenuostabu, kad šaliai ketvirtoji koronaviruso pandemija kėsinasi smogti anksčiau nei laukta. Prezidentas Emmanuelis Macronas, tiesa, skelbia, kad turi planą.
E.Macronas pirmadienio vakarą turi kreiptis į šalį ir greičiausiai paskelbti, kad skiepytis nuo COVID-19 nuo šiol bus privaloma sveikatos apsaugos sektoriaus ir slaugos namų darbuotojams. Be to, gali būti, kad vyriausybė išplės vadinamojo „žaliojo paso“ naudojimą.
Veiksmų griebiamasi, nes vakcinavimo rodikliai prastėja. Gegužės pabaigoje per dieną vidutiniškai pasiskiepydavo daugiau nei 400 tūkst. žmonių, bet dabar šis skaičius nukritęs iki 200 tūkst.
Vertinant skiepijimąsi abiem dozėmis, rodikliai vis dar geri – daugiau nei 600 tūkst. dozių per dieną. Tačiau du trečdaliai šių procedūrų yra antrųjų dozių suleidimai, o tai, žinoma, nėra geras ženklas, ypač turint omenyje tai, kad vakcinos jau prieinamos visiems nuo 12 metų.
Delta atmaina Prancūzijoje jau plinta ir liepos pradžioje sudarė 43 proc. visų naujų užsikrėtimo atvejų.
„Gali būti, kad žmonės tiesiog atostogauja ir nesivargina. Bet panašu, kad yra daug abejonių. Jei šiuo metu atsimušame į lubas, tai rimta, nes nepasiekėme net 60 proc.“, – teigė vienos Paryžiaus ligoninės medikas Gilbert'as Deray.
Delta atmaina Prancūzijoje jau plinta ir liepos pradžioje sudarė 43 proc. visų naujų užsikrėtimo atvejų. Todėl grėsmė vėl užsidaryti, nes nepasiskiepiję žmonės masiškai dalinsis virusu, išties didelė.
E.Macronas, aišku, tikisi įveikti šalies gyventojų abejones ir išvengti ketvirtosios koronaviruso epidemijos bangos – jis puikiai supranta, kad dar vienas užsidarymas smarkiai sumažintų jo galimybes dar kartą laimėti prezidento rinkimus.
Į sveikatos apsaugos sektorių ir slaugos namus taikomasi dėl to, kad Prancūzijoje nepasiskiepijo labai nemažai jų darbuotojų – pavyzdžiui, tik 60 proc. slaugos namų darbuotojų.
Be to, „žaliasis pasas“ nuo šiol turėtų galioti kino teatruose, teatruose, restoranuose. Kol kas šis dokumentas, kuriuo įrodomas imunitetas ar tai, kad testo rezultatas buvo neigiamas, reikalingas tik renginiams, kuriuose dalyvauja daugiau nei 1 tūkst.
Galiausiai svarstoma apmokestinti kol kas nemokamus COVID-19 testus – taip žmonės būtų paskatinti skiepytis. Nepasiskiepijusiems gali būti apribotos galimybės keliauti.
Kritikai visgi sako, kad E.Macronas gali nesiryžti imtis drastiškų priemonių, nes iki rinkimų liko tik 10 mėnesių. Bet prezidentas esą pats kaltas, nes vyriausybė ilgai nevykdė aiškios informacinės kampanijos apie vakcinaciją.
JAV: dovanos, nuolaidos ir tiesiog grynieji
Daugelyje JAV valstijų, ypač paprastai balsuojančių už respublikonus, irgi pristojęs skiepijimasis nuo koronaviruso, o apklausos rodo, kad daugiausia abejonių turi jaunimas – 18-29 metų gyventojai, kurie tiesiog sako, jog pasiskiepys, kai ras laiko vakcinai.
Aišku, tiek prezidentas Joe Bidenas, tiek valstijų gubernatoriai ragina nedelsti ir vakcinuotis. Bet tuo pačiu supranta, kad vien raginimo neužtenka – epidemiologai ir virusologai pripažįsta, jog abejojantiems vakcinas iš tiesų reikia kone tiekti į namus.
Negana to, kai kuriose valstijose už skiepijimąsi siūloma nemokamo alaus, bilietų į beisbolo ar krepšinio rungtynes, net tiesiog grynųjų – antai Vakarų Virdžinijoje už pasiskiepijimą jaunuoliams atitenka 100 JAV dolerių.
JAV visuomenės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad politikams, skatinantiems žmones skiepytis, reikėtų kalbėti ne tiek apie daug kam vis dar mistinį kolektyvinį imunitetą, o apie tai, ką žmonės nori veikti – saugiai susitikti su draugais, keliauti be jokių testų.
