Ketvirtadienį į Kyjivą pradėjo rinktis ES institucijų vadovai, kurių darbotvarkėje numatytos derybos su Ukrainos vyriausybės ministrais, o penktadienį – ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas.
Ši delegacija yra didžiausia, kurią Kyjivas priėmė nuo Rusijos invazijos pradžios. Tikimasi sulaukti 16 ES Komisijos narių, tarp kurių bus Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, vyriausiasis bloko diplomatas Josepas Borrellis, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis.
„Akivaizdu, kad tai labai stiprus simbolis“, – „DW“ sakė Marie Dumoulin, Europos užsienio santykių tarybos programos „Platesnė Europa“ direktorė ir buvusi Prancūzijos diplomatė.
Pasak M.Dumoulin, rengdami susitikimus Kyjive ES vadovai demonstruoja, kad „mes nebijome atvykti. Esame pasirengę tai padaryti dėl jūsų“.
Ko gali tikėtis Kyjivas?
M.Dumoulin tikisi, jog karinė ir finansinė pagalba bus įtraukta į susitikimų darbotvarkę. ES ir jos narės Ukrainai jau pristatė ginklų ir karinės įrangos už 11,5 mlrd. eurų. Be to, planuojama, kad per 2023 m. blokas suteiks 18 mlrd. eurų finansinę paramą, iš kurių pirmoji 3 mlrd. eurų dalis jau išmokėta. Šios lėšos turėtų padėti vyriausybei Kyjive toliau mokėti darbo užmokestį ir pensijas bei palaikyti pagrindinių viešųjų paslaugų veikimą.
„Per aukščiausiojo lygio susitikimą tikriausiai bus surengta ir kitų diskusijų dėl paramos atkūrimui ir atstatymui“, – sakė M.Dumoulin. Ji pažymėjo, kad jau kuriamos struktūros, kurios koordinuos paramos teikėjus ir bendrą atstatymo procesą. Tačiau, jos nuomone, Kyjive vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus pasiekta tik nedidelė pažanga.
Tuo tarpu „Carnegie Europe“ analitinių tyrimų centro direktorė Rosa Balfour mano, kad aukščiausiojo lygio susitikimas negali būti tik simbolinis.
„Jie turėtų pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – teigė ji ir pabrėžė, kad blokas jau toli pažengė remdamas Ukrainą.
Šio aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas – pripažinti Ukrainos daromas pastangas siekiant narystės ir paskatinti Ukrainą tęsti reformas, kad vieną dieną ji atitiktų ES iškeltas sąlygas naujoms šalims kandidatėms, leidiniui „DW“ sakė du ES pareigūnai.
Tikimasi, kad Kyjive bus aptartas ir prezidento Volodymyro Zelenskio sudarytas 10 punktų taikos planas bei idėja įsteigti specialų tribunolą, kuriame Rusijos vadovybė atsakytų už agresijos karą.
Minėti ES pareigūnai taip pat pabrėžė, jog Ukrainos vyriausybei gali tekti suvaldyti lūkesčius dėl stojimo proceso spartos.
„Greito Ukrainos įstojimo nebus, – sakė R.Balfour, – tačiau svarbu paskatinti Ukrainą tęsti reformas ir spręsti dabartines problemas“.
Viena pagrindinių problemų Ukrainoje – korupcija. Pastaruoju metu Ukrainos vadovybė atkakliai demonstruoja savo ambiciją problemą išrauti su šaknimis, todėl masiškai vykdo kratas ir keičia valdančiąsias pozicijas užimančius asmenis.
Nors EK atstovai atkreipė dėmesį, jog Ukrainoje „reformos įsibėgėjo“, tačiau kai kurios valstybės narės abejoja, ar iš tiesų padaryta didelė pažanga.
„Carnegie Europe“ analitinių tyrimų centro direktorė teigė nesitikinti, kad neseniai kilęs korupcijos skandalas, dėl kurio atsistatydino ir buvo atleisti keli vyriausybės pareigūnai, užtemdys aukščiausiojo lygio susitikimą.
„Abi pusės, Ukraina ir ES, – pabrėžė R.Balfour, – turi palaikyti viešąją nuomonę, kuri remia paramą Ukrainai. Nebūtinai norime viešai kalbėti apie esmines problemas, pavyzdžiui, korupciją, nes kyla moralės klausimas. Moralę reikia palaikyti ne tik ukrainiečiams, bet ir patiems europiečiams.“
R.Balfour paminėjo keletą sričių, kuriose gali būti paskelbta apie pokyčius, pavyzdžiui, dėl tolesnio muitų mažinimo arba Ukrainos įtraukimo į ES laisvojo tarptinklinio ryšio zoną mobiliesiems telefonams.
„Vargu ar tai yra dideli prizai, tačiau, manau, kad bus judesio. Abi šalys nori pateikti teigiamą žinią savo vidaus auditorijoms ir viena kitai.“
Net jei Kyjivui ir nepavyks gauti garantijų dėl galimybės sparčiuoju būdu prisijungti prie ES, Ukrainos vyriausybė turės kuo pasigirti savo piliečiams, leidiniui „DW“ sakė R.Balfour.