Latvijos prezidentas europarlamentarams sakė, kad taip pat vertėtų susimąstyti, kaip tokia klaida, nepaisant perspėjimų, apskritai buvo įmanoma. Be kita ko, savo vaidmenį atliko tie, kas sako mėginantys suprasti Rusijos prezidentą – „putinferšteineriai“ – analitiniuose centruose ir politikos formuotojų sluoksniuose, taip pat verslo interesai, mano E.Levitas.
Latvijos prezidentas nurodė, kad reikia būti realistais ir neturėti klaidingų sentimentų Rusijai.
E.Levitas taip pat pabrėžė, kad negalima silpninti teisinės valstybės Europoje.
„Pats demokratinis procesas, laisvi rinkimai ir politinės laisvės – Europos Sąjungos politinės tapatybės pagrindas – gali būti garantuoti tik esant tokiai stabdžių ir atsvarų sistemai. Tai sakau remdamasis savo 24 metų darbo Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme patirtimi“, – sakė latvių prezidentas.
Jis pažymėjo, kad šios pusiausvyros pažeidimas, kurio siekia konstitucinio populizmo šalininkai, galiausiai gali lemti pačios demokratijos susilpnėjimą ar net visišką praradimą, sakė E.Levitas bei pridūrė, kad Europą vienija jos įvairovė ir kad taip turėtų būti ir toliau.
„Čia Europa neturi kištis. Čia įvairovė yra Europos stiprybė, – kalbėjo E.Levitas. – Tačiau teisinės valstybės principai turi būti visur vienodi. Čia įvairovė leistina tik konkrečiose šių principų apraiškose.“
„Europos teisinė sistema grindžiama abipusiu pasitikėjimu, kad šie principai visose valstybėse narėse taikomi vienodai, be išimčių. Jei vienoje valstybėje narėje kyla problemų dėl teisinės valstybės principo, tai turi įtakos visai Europos Sąjungai“, – europarlamentarams sakė E.Levitas.
Pasak jo, kai kuriais atvejais dėl šių populistinių tendencijų jau kilo ginčų, kuriuos dabar sunku išnarplioti grynai teisiniu būdu. Siekiant išvengti aklavietės, būtų galima rasti ir politinį sprendimą, kuris perkirstų šį Gordijaus mazgą, sakė prezidentas.
Latvijos prezidentas nurodė, kad demokratijai ir teisinei valstybei kyla grėsmė ne tik iš vidaus. Šiandien jai grėsmę kelia ir agresyvi Rusijos ideologija, kuria grindžiama jos invazija į Ukrainą – suverenią, demokratinę Europos šalį.
„Autoritarinis Rusijos režimas savo mąstymu grįžo 200 metų atgal. Jis grįžo prie XIX amžiaus imperialistinės, kolonialistinės ir rasistinės ideologijos, – kalbėjo latvių lyderis. – Kaip rodo Vokietijos pavyzdys, agresyvios, nuodingos ideologijos atsisakymas reikalauja didžiulių kolektyvinių pastangų. Ir tai užtrunka ilgai. Tačiau tai galima padaryti.“
„Kol Rusijos visuomenė neįvertins, neįveiks, nepasmerks ir aiškiai neatsisakys šios ideologijos, su Rusija turėsime skaitytis kaip su agresyvia valstybe“, – sakė E.Levitas.
