Diskusiją pradėjęs britų politinis apžvalgininkas Edwardas Lucasas teigė, kad hibridinis karas šiuo metu yra kaip dramblys kambaryje, kurio niekas nenori pastebėti. „Tai vyksta prieš pat mūsų nosis, bet mes nematome. Rusija naudoja puikius instrumentus, kad mūsų akyse paverstų tai ne karu, o paslaptingu konfliktu“, – aiškino E.Lucasas.
„Klaida buvo padaryta jau po Šaltojo karo, kai Vakarai nusprendė laikytis principo, kad pinigai nekvepia. Rusija tuo puikiai pasinaudojo, užmesdama finansinės priklausomybės tinklus“, – pabrėžė E.Lucasas.
Klaida buvo padaryta jau po Šaltojo karo, kai Vakarai nusprendė laikytis principo, kad pinigai nekvepia. Rusija tuo puikiai pasinaudojo, užmesdama finansinės priklausomybės tinklus.
Pasak apžvalgininko, dar viena klaida buvo pasitikėjimas auditorijų gebėjimu atsirinkti informaciją. Milžiniškus pinigus investavę „Russia Today“ ar „Sputnik“ žiniasklaidos tinklai įrodė tikslingos propagandos galią.
„Jėgos panaudojimas – tik dalis to karo, kuris dabar vyksta. Matome ir daugybę oro erdvės pažeidimų, į kuriuos niekas nežino atsakymo“, – sakė jis.
„Numušti negali, o visi protestai nuleidžiami negirdomis“, – konstatavo E.Lucasas, kalbėdamas apie Baltijos šalių oro erdvę dažnai pažeidinėjančius Rusijos naikintuvus.
„Mes atskyrėme funkcijas, institucijos veikia visiškai atskirai viena nuo kitos. O štai Rusijoje visi jie sėdi viename kabinete ir sprendžia tų pačių bendrų tikslų siekimą“, – aiškino „The Economist“ apžvalgininkas.
Diskusijoje dalyvavęs NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas Philippas Breedlove'as patikino, kad hibridiniame kare NATO galimybės yra didelės, tačiau organizacija gali būti tik atsako dalis. Hibridiniame kare naudojamos visos galios rūšys, o NATO gali atsakyti tik į konkrečius saugumo klausimus.
„Kad tinkamai atsakytum, turi atpažinti, o mes praleidome nemažai laiko stebėdami ir nieko nedarydami, tad tam tikri instinktyviai veikę dalykai savaime užsimiršo“, – apie Vakarų aptingimą po Šaltojo karo aiškino Ph.Breedlove'as.
„Šis hibridinis karas privertė mus keistis, tobulinti savo strategiją ir gynybos sistemą. Mes esame tinkamame kelyje, tačiau turėsime bendradarbiauti su ES ir kitomis organizacijomis“, – pabrėžė NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas.
Norvegijos gynybos ministrė Ine Eriksen Soreide pabrėžė investicijų į šalies gynybą svarbą. Pasak jos, kiekvienos atskiros valstybės pastangos stiprina ir Aljansą. „Turime pasiruošti įvairių formų pavojams. Mes susiduriame su nauju atveju, kai hibridinį karą kelia valstybė, kuri yra stipresnė už savo priešą“, – kalbėjo ji.
„Svarbiausi klausimai: ar pakankamai gerai suprantame situaciją ir ar galime tiksliai apibrėžti dalykus ir ryžtingai nuspręsti. Jei kažkas atrodo kaip antis, vaikšto kaip antis, elgiasi kaip antis – mes privalome nebijoti įvardinti, kas tai yra“, – ironizuodama apie Rusijos remiamus teroristus kalbėjo Norvegijos gynybos ministrė.
„Didelį pavojų kelia ir Europoje augantis nacionalizmas, kuris trukdys tartis, valstybėms bus sunkiau atrasti vieningus sprendimus“, – aiškino I.Eriksen Soreide.
Atsakydamas į diskusijos dalyvių klausimus E.Lucasas pabrėžė, kad žodžio laisvės ribojimai nesustabdys propagandos.
„Mes nelaimėsime karo prieš Putino režimą patys putinizuodami visuomenę. Turime ne drausti, o analizuoti. Šaltojo karo metais amerikiečiai turėjo visus sovietų įrašus, o kas dabar stebi ir analizuoja „Russia Today“ veiklą? Rusija kalba skirtingus dalykus latviams, skirtingus bulgarams, kas tai seka ir daro išvadas?“, – retoriškai klausė apžvalgininkas.
„Į „Russia Today“ kviečia Holokausto neigėjus, veikėjus, skelbiančius, kad išpuoliai rugsėjo 11-ąją buvo sąmokslas, rodo net tokius, kurie be jokių juokų skelbia, kad popiežius yra driežažmogis, reptiloidas. Pats metas viešai gėdinti šią publiką“, – rėžė E.Lucasas.
„Jei pas mane ateitų žmogus, kurio gyvenimo aprašyme būtų „Russia Today“ ar „Sputnik“, aš iškart mesčiau jo aprašymą į šiukšlių dėžę. Tokios kompanijos negali būti pirmasis laiptelis. Moraline prasme – tai paskutinis laiptelis. Tai blogiau nei dirbti tabako kompanijų viešuosiuose ryšiuose“, – kalbėjo britas.
„Turėkime galvoje, kad karas Ukrainoje nėra paskutinis žingsnis, tai – tik simptomas. Jei bandysime vaizduoti, kad stabdome Rusiją, o po to atsitrauksime, tai atrodysime tik dar silpnesni. Man yra didelė gėda, kad JAV turi pulti ginti Europos sienas, kad valstybės lyderės negali pačios imtis iniciatyvos. Turėtume būti dėkingi amerikiečiams“, – konstatavo E.Lucasas.
