Šis susitikimas taip pat suteikia A.Merkel ir E.Macronui paskutinę galimybę aptarti Europos poziciją dėl padėties Sirijoje ir Irano branduolinės sutarties likimo prieš kitą savaitę numatytus jų atskirus susitikimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone.
Prancūzija ir Vokietija priklausė šešių valstybių grupei, pasiekusiai 2015 metų susitarimą dėl Irano branduolinių ambicijų pažabojimo. Abi šalys norėtų apsaugoti šią sutartį nuo žlugimo, kai gegužės 12-ąją pasibaigs D.Trumpo skirtas terminas „pataisyti“ šį susitarimą.
Kalbant apie Siriją, Berlyno sprendimas neprisijungti prie JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos smūgio Sirijos cheminio ginklo programos objektams praėjusią savaitę išryškino Vokietijos abejones dėl jos karo veiksmų užsienyje.
Berlynas nuolat pabrėžia būtinybę ieškoti diplomatinio sprendinio Sirijos konfliktui, dėl kurio prieglobsčio Vokietijoje paprašė daugiau nei 700 tūkst. žmonių.
Dėl tokio pabėgėlių antplūdžio gerokai nukentėjo A.Merkel populiarumas, tačiau kanclerė ir toliau yra įsitikinusi, kad jos sprendimas įsileisti pabėgėlius buvo teisingas.
E.Macrono trumpas vizitas Berlyne prasidėjo dar nebaigtame statyti muziejuje „Humboldt Forum“, kuris iškilo Vokietijos Kaizerio rūmų, sunaikintų per Antrąjį pasaulinį karą, vietoje.
Vokietijos žiniasklaida atkreipia dėmesį į simbolinę abiejų lyderių susitikimo statybų aikštelėje reikšmę tokiu metu, kai sprendžiamas labai reikalingų ES reformų klausimas.
Nors vokiečių ir prancūzų lyderiai sutinka, kad būtina sustiprinti ES išorinių sienų apsaugą, ir laikosi bendros prieglobsčio suteikimo politikos, lieka neaišku, kiek Vokietija pritars E.Macrono planams reformuoti bloko finansų struktūrą.
Vokietijos naujos vyriausybės programoje, dėl kurios susitarė A.Merkel konservatoriai ir jų centro kairieji partneriai, Berlynas, kaip ir Paryžius, sutinka daugiau mokėti į ES biudžetą.
Tačiau Berlynas skeptiškai žiūri į bendro biudžeto galimybę, be to, A.Merkel atsargiai vertina E.Macrono pateiktą idėją dėl euro zonos finansų ministro posto sukūrimo.
