E.Macronas įsiuto, kai ankstesnis Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas staiga nutraukė sandorį su Prancūzija dėl dyzelinių povandeninių laivų statybos ir paskelbė apie susitarimą pirkti atominius povandeninius laivus iš Jungtinių Valstijų arba Jungtinės Karalystės.
Dėl šio ginčo pašlijo santykiai ir kilo grėsmė sužlugdyti Europos Sąjungos ir Australijos prekybos susitarimą, tačiau ministrui pirmininkui Anthony Albanese'iui atėjus į valdžią Kanberoje, abi šalys susitaikė.
Naujų atominių povandeninių laivų pristatymas gali užtrukti ne vienerius metus, todėl Australijai gali pritrūkti pajėgumų, Kinijai vis labiau įsitvirtinant regione.
Kalbėdamas Bankoke kitą dieną po susitikimo su A.Albanese'iu G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose, E.Macronas sakė, kad Prancūzijos pasiūlymas „lieka ant stalo“.
Jis teigė, kad Prancūzija netiekia atominių povandeninių laivų užsienio šalims, todėl pasiūlymas susijęs tik su įprastiniais laivais. Jis pridūrė, kad tai užtikrintų Kanberos „laisvę ir suverenitetą“, pažymėdamas, kad laivai būtų statomi Australijoje.
„Dabar pamatysime, kaip jie prisitaikys prie sunkumų, (su kuriais susiduria)“, – sakė E.Macronas.
„Esama esminio pasirinkimo, kuris yra ar jie gamins povandeninius laivus savo šalyje, ar pasikliaus kita šalimi, ar rinksis atominius, ar ne“, – teigė prezidentas.
Problemos dėl Kinijos
Liepos mėnesį surengto vizito Paryžiuje metu A.Albanese'is pasidžiaugė nauja tarpusavio ryšių pradžia ir pabrėžė, kad bendraudamas su E.Macronu laikysis „pasitikėjimo, pagarbos ir nuoširdumo“ principų.
Šis susitikimas įvyko po to, kai Australija susitarė su Prancūzijos povandeninių laivų statytoja „Naval Group“ dėl didžiulės kompensacijos ir nutraukė kontraktą.
Taškas ginčui buvo padėtas 555 mln. eurų susitarimu, kurį A.Albanese'is pavadino „sąžiningu ir teisingu“. Pirminės sutarties vertė tuo metu buvo apie 33 mlrd. eurų.
Kivirčas dėl povandeninių laivų kilo dėl naujojo Australijos, JK ir JAV saugumo pakto AUKUS, kuriuo siekiama pasipriešinti kylančiai Kinijai.
Dėl savo užjūrio teritorijų, įskaitant Naująją Kaledoniją ir Prancūzijos Polineziją, Prancūzija save laiko Ramiojo vandenyno galybe.
Tačiau, nors ji kartu su Australija rodo susirūpinimą dėl Kinijos aktyvumo, ji aktyviai rengia savo pačios strategiją regionui.
E.Macronas dalyvauja Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime Bankoke, o penktadienį sakys kalbą, po AUKUS pažeminimo jam siekiant atgaivinti savo Indijos ir Ramiojo vandenyno politiką.
„Šiame itin ginčytiname regione, kuriame vyksta dviejų didžiųjų pasaulio galybių konfrontacija, mūsų strategija – ginti laisvę ir suverenumą“, – ketvirtadienį sakė E.Macronas.
APEC susitikimas rengiamas po Balyje vykusio G-20 aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega iš JAV Joe Bidenas surengė svarbias derybas, siekiant sumažinti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
