„Pastebėjau, kad daugiau ar mažiau visos prie šio stalo atstovaujamos šalys pasakė... kad bendras sutarimas toks: po kelerių metų turėtume būti pasirengę tam, kad Rusija užpultų [šias] šalis“, – pirmadienį žurnalistams pareiškė Prancūzijos lyderis.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Europos šalių kariuomenių vadovybė per paskutines kelias savaites vis dažniau perspėjo mananti, kad Rusija per ateinantį dešimtmetį gali bandyti pakenkti NATO.
Pažanga amunicijos srityje
Naujienų svetainė „Euractiv“ praneša, kad buvo padaryta pažanga įgyvendinant Čekijos vadovaujamą iniciatyvą pirkti šimtus tūkstančių šaudmenų iš trečiųjų šalių, kurią Prancūzija vertino atsargiai, nes pirmenybę teikia pačios Europos pramonės plėtrai.
„Daugelis Europos šalių stengiasi didinti savo gamybos pajėgumus, tačiau šis procesas užtruks. Iki kitų metų, 2025 m., gamybos Europoje ir Ukrainoje jau gali pakakti, tačiau turime įveikti šį laikotarpį“, – pirmadienį nurodė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala.
Pasak jo, iniciatyvą sutiko pasirašyti apie 15 šalių.
„Kalbame apie šimtus tūkstančių vienetų šaudmenų, kuriuos turėtume ir galėtume gauti per palyginti trumpą laiką“, – pabrėžė premjeras.
Amunicijos tiekimas Kijevui tapo itin svarbia problema, nes jo kariai mūšio lauke atsiduria vis nepalankesnėje padėtyje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kelis mėnesius perspėja, kad būtina imtis skubių veiksmų, kad būtų sušvelnintas šaudmenų trūkumas, nes Kyjivo kariai fronto linijose fiksuoja dešimteriopą deficitą savo gretose.
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą V.Zelenskis įspėjo, kad ES nesilaikė pažadų dėl šaudmenų tiekimo.
„Tai yra prioritetų prioritetas“, – pabrėžė E.Macronas ir pridūrė, kad aiškesnis veiksmų planas turėtų būti parengtas per ateinančias dešimt dienų.
ES įsipareigojimas dėl šaudmenų buvo „neabejotinai neapdairus pažadas“, įvertino Prancūzijos prezidentas.
Pasak „Euractiv“, šie E.Macrono komentarai žymi staigų pokytį Prancūzijos pradiniame santūrume leisti ES pinigus ne Europos pramonei.
Keletą mėnesių ji ragino taikyti principą „pirkti iš Europos“ visai karinei įrangai, tačiau panašu, kad ši sąlyga buvo bent laikinai atidėta, kad būtų galima reaguoti į neatidėliotinus Ukrainos poreikius.
Europos kariai Ukrainoje?
„Šiuo metu nėra sutarimo (...) dėl karių siuntimo, – žurnalistams tvirtino E.Macronas. – Niekas neturėtų būti atmesta. Padarysime viską, ką privalome, kad Rusija nenugalėtų“.
Jis nenurodė, kurios šalys svarstytų galimybę žengti tokį žingsnį, pritardamas „strateginiam dviprasmiškumui“.
Kol kas nė viena Europos valstybė narė nėra užsiminusi, kad turi planų siųsti karius kovoti Ukrainoje, taip pat neplanuojama siųsti NATO karių, nes tai greičiausiai įveltų Aljansą į karą kaip vieną iš konflikto šalių.
Tokią nuomonę išreiškė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„NATO sąjungininkės teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą. Mes tai darome nuo 2014 m., o po visiškos invazijos savo paramą dar padidinome. Tačiau nėra jokių planų, kad Ukrainoje būtų dislokuoti NATO koviniai daliniai“, – kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius.
Nepaisant to, Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kuris yra pagrindinis pretendentas tapti kitu NATO generaliniu sekretoriumi, žurnalistams sakė, kad karių siuntimo klausimas nebuvo pirmadienio derybų dėmesio centre.
Vadovai patvirtino penkias „veiksmų kategorijas“, dėl kurių reikia toliau skubiai dirbti: kibernetinė gynyba; ginklų ir šaudmenų koprodukcija Ukrainos teritorijoje; šalių, kurioms Rusija kelia tiesioginę grėsmę, visų pirma Moldovos, gynyba; nekarinių pajėgų parama Ukrainai prie jos sienos su Baltarusija; ir išminavimo operacijos.
Dienos šviesą taip pat išvys nauja tarpvalstybinė koalicija, kuri daugiausia dėmesio skirs vidutinio ir ilgojo nuotolio raketoms ir bomboms.