Kaip rašo „The Guardian“, gali būti, kad penktadienio vakarą šimtus tūkstančių E.Macrono kampanijos laiškų paviešinę programišiai tikėjosi ne paveikti sekmadienio balsavimo rezultatus, o priversti prancūzus suabejoti prieš balsuojant už „En Marche!“ birželį.
E.Macronas kol kas gali švęsti pergalę prieš M.Le Pen – o švęsti yra ką. Jis bus inauguruotas jauniausiu visų laikų Prancūzijos prezidentu, o į Eliziejaus rūmus įsikraustys kone iš gatvės.
Kai prieš trejus metus jaunas investicinis bankininkas buvo paskirtas ekonomikos ministru Francois Hollande'o vyriausybėje, žurnalistai kepė rašinius, kuriuose klausė: „Kas yra Emmanuelis Macronas?“
Dabar jam teks bandyti išvesti Prancūziją iš ekonominio ir socialinio sąstingio. Visuomenė susiskaldžiusi, milijonai nebalsavo nei už E.Macroną, nei už M.Le Pen.
Vis dėlto E.Macrono, kuris niekada anksčiau nebuvo išrinktas į kokias nors pareigas, pažadai dėl „moralinės aušros“ Prancūzijos politikoje didžiąja dalimi priklausys nuo birželio rinkimų rezultatų, o partijos naujasis prezidentas už nugaros nė neturi.
„Francois Hollande'as 2“?
Taip, yra judėjimas – jau minėtas „En Marche!“. Tačiau ši politinė jėga, nors ir subūrusi šimtus tūkstančių aktyvistų prieš prezidento rinkimus, iki šiol nėra nominavusi nė vieno kandidato bet kokiuose rinkimuose. Priežastis paprasta – judėjimas naujas.
2012 metais prezidentu išrinktas F.Hollande'as žadėjo atgaivinti Prancūziją. Bet medaus mėnuo – net socialistams užsitikrinus veiksnią daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose – buvo trumpas.
2012 metais prezidentu išrinktas F.Hollande'as žadėjo atgaivinti Prancūziją. Bet medaus mėnuo – net socialistams užsitikrinus veiksnią daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose – buvo trumpas.
Vidurvasarį F.Hollande'as jau buvo vadinamas „vandens dviračio kapitonu“, kuris, suprask, plaukioja ratu – tokį apibūdinimą sugalvojo kraštutinių kairiųjų žvaigždė Jeanas-Lucas Melenchonas.
F.Hollande'as taip niekada ir neatsigavo: jo reitingai ėmė smukti ir pasiekė rekordines žemumas. Krytis buvo toks, kad jis šiemet nė nesiekė perrinkimo.
E.Macronas, beje, jau pavadinamas „Hollande'u 2“, tikrai norės išvengti kadenciją baigiančio prezidento likimo. Tačiau norint užsitikrinti daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje, veikti reikės greitai.
Jei daugumos „En Marche!“ laimėti nepavyks, kils politinio paralyžiaus pavojus – būtent todėl dviejų turų visuotiniai rinkimai tokie svarbūs.
Laukia rimtos derybos
Paryžiaus politikos mokslų instituto (Sciences Po) politikos tyrimų skyriaus vadovas Pascalis Perrineau pripažino: rinkėjai, išrinkę prezidentą, paprastai yra linkę suteikti naujajam šalies lyderiui daugumą parlamente. Bet jis mano, kad E.Macronui vis tiek bus nelengva.
„Macronas neturi parlamentarų. Jam reikės suręsti parlamentinę daugumą nuo nulio per kelias savaites, – teigė P.Perineau. – Taigi, tu išrinktas, bet klausimas, su kuo tu dirbsi? Jei neturi daugumos, valdyti negali – tai bereikšmiai rinkimai.
Ir Macronas, ir Le Pen yra mėgėjai, kurie nesupranta parlamentinio gyvenimo logikos. Vienas jis – niekas. Politika yra ištisa karjera, žmonės nesiburs aplink jį vien dėl to, kad jis gražiai šypsosi, yra mėlynų akių ir jaunas. Laukia rimtos derybos.“
P.Perrineau: „Ir Macronas, ir Le Pen yra mėgėjai, kurie nesupranta parlamentinio gyvenimo logikos. Vienas jis – niekas.“
Pagal Prancūzijos konstituciją prezidentas yra aukščiausias politinis lyderis ir renkasi premjerą, kuris savo ruožtu rekomenduoja ministrus. Pastarieji paprastai atstovauja prezidento partijai – šiuo atveju tai būtų judėjimas „En Marche!“.
Jei E.Macronas laimi daugumą (o socialistai jau signalizuoja, kad būtina prezidentinė dauguma – tai liudija, kad jie pasiruošę strategiškai paremti „En Marche!“ kandidatus), užsidegtų žalia šviesa jo liberalioms ir proeuropietiškoms reformoms.
Jei dauguma būtų priešiška prezidentui, E.Macronas bus priverstas paskirti premjerą ne iš savo judėjimo, o tai reikštų laikotarpio, Prancūzijoje vadinamo „kohabitacija“, pradžią ir tam tikrą prezidento suparalyžiavimą.
Trečiasis variantas: „En Marche!“ tampa didžiausia jėga Nacionalinėje Asamblėjoje, bet daugumos neužsitikrina. Tokiu atveju E.Macrono vyriausybės manevrų laisvė būtų apribota, bet ne visiškai.
E.Macronui naudinga suirutė Socialistų ir Respublikonų partijose – abiejų jų kandidatai iškrito pirmajame prezidento rinkimų ture. Be to, maždaug 200 deputatų pasitrauks iš Nacionalinės Asamblėjos.
Išrinktąjį prezidentą ir „En Marche!“ jau parėmė keli sunkiasvoriai ir iš kairiųjų, ir iš dešiniųjų stovyklos, tačiau E.Macronas viešos paramos gali ir vengti, nes žada šviežių veidų bei permainų.
Sausį E.Macronas paskelbė, kad „En Marche!“ iškels kandidatus visose 577 apygardose. Jis nori, kad pusė kandidatų būtų pilietinės visuomenės atstovai ir jau išrinkti valdžios savivaldos lygiu pareigūnai.
Dar kelios sąlygos – visi kandidatai privalo neturėti kriminalinės praeities, išstoti iš kitų partijų, jei yra jų nariai, ir į kampaniją žengti kaip „En Marche!“ atstovai. Be to, pusė kandidatų turi būti moterys.
Prognozuoja solidžius rezultatus
Redingo universiteto Europos studijų profesorius Andrew Knappas mano, kad E.Macrono laukia „ilgas manevrų karas siekiant prastumti įstatymus, o skirtingiems klausimams bus reikalinga vis kitokia dauguma“.
„Viskas priklausys nuo Macrono šalininkų skaičiaus parlamente“, – teigė A.Knappas.
„OpinionWay-SLPV“ apklausa liudija, kad E.Macrono „En Marche!“ gali tikėtis 249-286 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.
Šią savaitę jau buvo pasirodžiusi šviežia „OpinionWay-SLPV“ apklausa, kuri liudija, kad E.Macrono „En Marche!“ gali tikėtis 249-286 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.
Centro dešinei prognozuojama 200-210 vietų, „Nacionaliniam frontui“ – 15-25 vietos. Socialistų gali laukti blogiausias rezultatas partijos istorijoje – 28-43 vietos. Jeano-Luco Melenchono kraštutiniai kairieji turėtų tenkintis vos 6-8 vietomis.
Tiesa, politologai vadina šią apklausą spekuliatyvia, kadangi ji paremta ketinimais balsuoti, be to, „En Marche!“ kol kas yra paskelbęs vos 14 kandidatų. Kita vertus, logiška, kad norėta palaukti sekmadienio rinkimų pabaigos.
