Pasak prezidento, didžiausias dėmesys skiriamas pagalbai artimiausioje ateityje, Rusijai bandant „sėti siaubą“ Ukrainoje jos civilinės infrastruktūros bombardavimu.
„Konkrečiai tai yra įsipareigojimai tiekti generatorius, padėti remontuoti infrastruktūrą, tiekti šviesos diodus (LED) apšvietimui“, – sakė jis.
-
Ukraina skelbia sunaikinusi 58-osios armijos vadovybę
-
ES pasiekė susitarimą dėl pagalbos Ukrainai, mokesčio didžiosioms korporacijoms
-
Ukrainos energetikos ministras: pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“
-
Reaguojant į E.Macrono komentarus apie Rusiją, Lietuva prisidėjo prie demaršo Prancūzijai
Dešimtys šalių ir tarptautinių organizacijų prisideda prie naujos skubios pagalbos, kad Ukraina turėtų elektros, šilumos, maisto ir galėtų išsilaikyti Rusijai tęsiant oro smūgius, dėl kurių milijonai žmonių žiemą liko be šviesos ir šilumos.
Per tarptautinę donorų konferenciją Paryžiuje tikimasi surinkti ir padėti koordinuoti dešimčių milijonų eurų vertės pagalbą. Ji Ukrainai turi būti skirta artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais.
Pradėdamas konferenciją E.Macronas Maskvos smūgius civiliniams taikiniams Ukrainoje pavadino karo nusikaltimu ir sakė, jog Kremlius civilinę infrastruktūrą atakuoja todėl, kad jo kariai patyrė nesėkmių mūšio lauke.
Maskva nori „įstumti Ukrainos žmones į neviltį“, sakė jis.
„Rusija reaguoja bailiai ir bombarduoja turėdama aiškų tikslą... sėti siaubą tarp gyventojų“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
Jis sakė, kad nors šie veiksmai „yra karo nusikaltimai“, „neatidėliotinos skubos tvarka“ reikia „paremti Ukrainos žmonių gebėjimą pasipriešinti“.
Tuo metu V.Zelenskis, kuris kalbėjo vaizdo ryšiu, sakė, kad 12 mln. ukrainiečių patiria didelius elektros tiekimo sutrikimus. Pasak jo, šaliai reikia elektros generatorių – taip pat skubiai kaip ir šarvuotosios technikos bei šarvinių liemenių kariams.
Jis taip pat sakė, kad Ukrainai reikia skubios pagalbos energetikos sektoriui, kurios bendra suma siektų apie 800 mln. eurų.
„Žinoma, tai labai didelė suma, tačiau jos kaina yra mažesnė už galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo kainą“, – Paryžiuje susirinkusiems konferencijos dalyviams sakė V.Zelenskis.
„Tikiuosi, kad bus priimti atitinkami sprendimai“, – pridūrė jis.
Atėjus žiemos šalčiams, Ukrainos poreikiai yra didžiuliai ir neatidėliotini. Nuo spalio per Rusijos raketų ir dronų atakas buvo sunaikinta maždaug pusė Ukrainos energetinės infrastruktūros, nurodo Kyjivas. Jo teigimu, Rusija bando sukelti naują pabėgėlių srautą į Europą. Rusija sako, kad smūgiais civilinei infrastruktūrai siekia susilpninti Ukrainos pajėgumus gintis.
Ukrainoje daugeliui žmonių gyvenimas tampa kova už išlikimą.
„Mums reikia visko“, – sakė ukrainiečių humanitarinei grupei „Proliska“ vadovaujantis Jevhenas Kaplinas. Jo organizacija pafrontės regionuose ir toli nuo mūšių laukų aprūpina žmones krosnelėmis, antklodėmis ir kitais dalykais.
Tęsiantis apšaudymui, raketų smūgiams ir atakoms prieš infrastruktūrą „nežinome, ar rytoj turėsime dujų, negalime prognozuoti, ar pirkti dujines virykles“, sakė jis ir pridūrė: „Su kiekviena diena vaizdas keičiasi.“
Didžiausias dėmesys Paryžiaus konferencijoje skiriamas tam, kaip padėti Ukrainai patenkinti vandens, energijos, sveikatos apsaugos, maisto, transporto poreikius laikotarpiu iki kovo pabaigos.
Konferenciją organizavusi Prancūzija sako, jog tai taip pat bus signalas Kremliui, kad tarptautinė bendrija ir toliau palaiko Ukrainą rusams bombarduojant šios šalies energetinę sistemą ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Švedija buvo tarp pirmųjų dalyvaujančių valstybių, pažadėjusių daugiau pagalbos. Jos užsienio prekybos ministras Johanas Forssellas paskelbė apie 55 mln. eurų indėlį humanitarinei pagalbai ir mokyklų, ligoninių bei energetikos infrastruktūros atstatymui.
Atėjus žiemai „mums reikia daryti visa, ką galime, kad padėtume pagerinti sąlygas Ukrainoje ir padėtume jiems atremti rusų įsibrovėlius“, sakė jis ir pridūrė: „Palaikysime juos tiek, kiek reikės.“
Konferencijoje taip pat siekiama sukurti tarptautinės pagalbos koordinavimo šią žiemą sistemą, panašiai kaip ginklus tiekiančios Vakarų šalys koordinuoja savo karinę pagalbą. Interneto platformoje Ukraina galės nurodyti savo poreikius dėl civilinės pagalbos, o donorės – skelbti, kokią pagalbą skiria.
Prancūzija prognozavo, kad konferencijoje dalyvaus daugiau kaip 45 valstybės ir 20 tarptautinių institucijų.
