Per 60-ąsias šių kruvinų įvykių metines E.Macronas aukų giminaičiams ir aktyvistams pasakė, kad 1961 metų spalio 17-ąją vadovaujant liūdnai pagarsėjusiam Paryžiaus policijos viršininkui Maurice'ui Paponui buvo „įvykdyta nusikaltimų“.
Prezidentas pripažino, kad buvo nužudyta kelios dešimtys protestuotojų ir kad „jų kūnai buvo sumesti į Senos upę“. Tikslus aukų skaičius niekad nebuvo paskelbtas, o kai kurie aktyvistai mano, kad jų gali būti keli šimtai.
E.Macronas pagerbė aukų atminimą ir „pripažino faktus: kad tą vakarą vadovaujant Maurice'ui Paponui įvykdyti nusikaltimai yra neatleistini Respublikai“, paskelbė Eliziejaus rūmai.
„Ši tragedija buvo ilgai tildoma, neigiama ar slepiama“, – sakoma pranešime.
E.Macronas, pirmasis Prancūzijos prezidentas, dalyvavęs šių aukų atminimo ceremonijoje, jas pagerbė tylos minute.
Savo komentarais jis nuėjo toliau nei buvęs prezidentas Francois Hollande'as, 2012-aisiais pripažinęs, kad „per kruvinas represijas buvo nužudyta“ protestavusių alžyriečių, tačiau oficialaus atsiprašymo nepateikė.
E.Macronas taip pat nepasakė viešos kalbos, tik Eliziejaus rūmai paskelbė rašytinį pareiškimą.
9-ajame dešimtmetyje paaiškėjo, kad M.Paponas per Antrąjį pasaulinį karą kolaboravo su nacių okupantais ir bendrininkavo deportuojant žydus. Jis buvo nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui, bet vėliau paleistas.
M.Paponas mirė 2007 metais.
