Praėjusią savaitę E.Macronas užsiminė apie griežtesnę liniją dėl imigracijos antrąją jo kadencijos pusę ir sakė, kad vyriausybė privalo nebeleisti rinkėjams slinkti kraštutinės dešinės link.
„Prancūzija negali priimti visų, jei nori gerai priimti žmones“, – radijui „Europe 1“ sakė E.Macronas Jungtinėse Tautose Niujorke, kur dalyvauja JT metinėje Generalinėje Asamblėjoje.
E.Macronas pažymėjo, kad nuo 2017 metų prezidento rinkimų smarkiai padaugėjo žmonių, prašančių prieglobsčio Prancūzijoje ir kad reikia daug glaudesnio Europos bendradarbiavimo.
„Europoje trūksta bendradarbiavimo. Mums reikia pažvelgti į šį migracijos fenomeną ir priimti sprendimus“, – sakė jis.
E.Macrono komentarai pasirodė tokiu metu, kai Prancūzijos parlamentas kitą savaitę turi surengti svarbius debatus dėl migracijos politikos. Žemieji rūmai – Nacionalinė Asamblėja – šį klausimą aptarinės pirmadienį, o Senatas – trečiadienį.
Prancūzijos prezidentas, kurio pirmoji kadencija baigsis 2022 metais, puikiai supranta, kad svarbiausi jo politiniai varžovai tebėra Marine Le Pen ir jos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“, kuri savo populiarumą padidino griežta antiimigracine pozicija.
Pernai Prancūzija gavo rekordiškai daug – 122 743 – prašymus suteikti prieglobstį. Tai 22 proc. daugiau nei 2017 metais.
„Kad galėtume deramai visus priimti, neturėtume būti pernelyg patraukli šalis“, – sakė E.Macronas.
Jis nurodė, kad nori peržvelgti valstybinę medicininę pagalbą migrantams, bet pabrėžė, kad visiškai atsisakyti tokios pagalbos būtų absurdiška.
„Būtų klaida sakyti, kad migracijos klausimas yra tabu ar tiesiog iškeliamas dalykas, kai ištinka krizės“, – sakė jis ir pabrėžė, kad Prancūzija visuomet buvo migracijos šalis.
Per 2017 metų prezidento rinkimų kampaniją E.Macronas reiškė paramą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atvirų durų politikai, pagal kurią ši šalis įsileido daugiau kaip milijoną pabėgėlių, ir sakė, kad ji „išgelbėjo mūsų kolektyvinį orumą“.
Pasak E.Macrono, dabar turi būti du prioritetai: kuo greičiau suteikti prieglobstį tiems, kas turi teisę į Prancūzijos apsaugą, ir geriau juos integruoti ilgesniais prancūzų kalbos kursais ir agresyvesne įdarbinimo politika.
Tačiau tuos, kas į Prancūziją pateko nelegaliai, reikia išsiųsti „daug efektyviau“, nes dabartiniai procesai užtrunka per ilgai, pridūrė prezidentas.
Pernai Prancūzija gavo rekordiškai daug – 122 743 – prašymus suteikti prieglobstį. Tai 22 proc. daugiau nei 2017 metais.
