Prezidentūra informavo, kad E.Macronas 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku pristatys „pirmąsias konkrečias priemones“, kurių bus imtasi reaguojant į nusiskundimus, išsakytus per daugiau nei 10 tūkst. laikotarpiu nuo sausio iki kovo vykusių bendruomeninių susitikimų ar išdėstytus internetu.
Vienas iš E.Macrono patarėjų naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalis po beveik dvejų jo prezidentavimo metų gali tikėtis „naujo veiksmo“ su „esminiais pokyčiais“, turinčiais padaryti galą penkis mėnesius trunkantiems antivyriausybiniams protestams, per kuriuos neretai prasiverždavo smurtas.
41 metų valstybės vadovui, kurio reformų vajų staiga sustabdė „geltonųjų liemenių“ protestų judėjimas, nebus lengva patenkinti daugybę neretai tarpusavyje besikertančių reikalavimų, išsakytų per „didžiuosius nacionalinius debatus“.
Faktą, kad prezidento pečius prislėgė nelengva visuomenės lūkesčių našta, patvirtino ir Senato pirmininkas, opozicinės Respublikonų partijos Gerard'as Larcher, šeštadienį laikraščiui „Le Figaro“ pažymėjęs: „Jis antro šanso negaus.“
„Geltonųjų liemenių“ judėjimas, taip pramintas dėl protestuotojų dėvimų ryškiaspalvių šviesą atspindinčių liemenių, kilo praėjusių metų lapkritį kaimiškose Prancūzijos vietovėse. Dėl planuoto kuro akcizų didinimo prasidėję protestai greitai peraugo į platesnio masto judėjimą prieš E. Macrono politiką ir jo vadovavimo stilių.
Sausį prezidentas inicijavo debatus, bandydamas slopinti „geltonųjų liemenių“ protestus.
Nuo sausio 15-osios iki kovo 15-osios beveik pusė milijono žmonių dalyvavo 10 134 susitikimuose miestų rotušėse, o dar šimtai tūkstančių užpildė klausimynus internetu ar pateikė savo siūlymų oficialiame debatų tinklalapyje.
E.Macronas per šį laikotarpį skersai išilgai išmaišė šalį, kad asmeniškai dalyvautų diskusijose su vietos merais ir bendruomenėmis. Debatams artėjant prie pabaigos prezidentas pažadėjo „paversti pyktį sprendimais“.
Tačiau šeštadienį 22 savaitę iš eilės į Paryžiaus ir kitų miestų gatves sugrįžę protestuotojai aiškiai parodė, kad jų nedomina jokie E.Macrono siūlymai.
Sostinėje protestuotojai laikė iškėlę plakatus su užrašais: „Didieji nacionaliniai debatai – didieji tauškalai“ ir „Macronai, nieko iš tavęs nesitikime“.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienio demonstracijose dalyvavo 31 tūkst. žmonių – gerokai mažiau nei per pirmąją protesto akciją, į kurią susirinko 282 tūkst. demonstrantų. Prieš savaitę į analogišką akciją buvo susirinkę 22 300 protestuotojų.
„Dvigubas statymas“
Buvęs investicijų bankininkas E.Macronas buvo užkluptas nepasirengęs, kai protestuotojai lapkričio viduryje pradėjo blokuoti žiedines sankryžas, reikšdami nepasitenkinimą jo politika, daugelio laikoma orientuota į turtinguosius bei stambųjį verslą.
Pripažindamas klaidas prezidentas pristatė 10 mlrd. eurų vertės mokesčių lengvatų ir pašalpų paketą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir pensininkams, taip pat apsilankė kaimiškose vietovėse, stengdamasis atkurti ryšį su elektoratu.
Tačiau daugelis „geltonųjų liemenių“ judėjimo narių boikotavo diskusijas, kaltindami E.Macroną, kad jis bando iš anksto nulemti debatų baigtį, atsisakydamas kalbėti apie galimybę patenkinti jų pagrindinius reikalavimus, įskaitant populiaraus vadinamojo solidarumo mokesčio turtingiesiems grąžinimą. Jį E.Macronas panaikino savo kadencijos pradžioje, bandydamas paskatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą.
Jaunimas, beje, taip pat vangiai dalyvavo debatuose.
Vis dėlto ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as prieš E.Macrono pirmadienio kreipimąsi pareiškė, kad Prancūzija išsakė savo poziciją.
Anot jo, debatai atskleidė „milžinišką susierzinimą“ dėl mokesčių naštos, kuri, kaip skelbia Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, yra didžiausia pasaulyje ir siekia 46,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Turime mažinti mokesčius ir daryti tai greičiau“, – sakė griežtos fiskalinės drausmės šalininkas E. Philippe'as.
Bet kokie bandymai sumažinus mokesčius kompensuoti tai smarkiai apkarpius išlaidas tikriausiai išprovokuotų dar didesnio masto ir audringesnius protestus.
„E.Macronui reikia dvigubinti statymus“, – sekmadienį rašė savaitraštis „Le Journal du Dimanche“.
„Jeigu jam pasiseks, jis vėl galės galvoti apie 2022-uosius (būsimus prezidento rinkimus). Jeigu jam nepavyks įtikinti visuomenės, kils grėsmė jo galimybės įgyvendinti reformas“, – pridūrė leidinys.
„Padaryti planetą vėl didžią“
Be nepasitenkinimo mokesčiais ir elitu, debatai taip pat parodė, kad eiliniai piliečiai nori didesnės įtakos sprendžiant valstybės valdymo klausimus.
E.Philippe'as tai pavadino „kurtinančia“ debatų žinia ir pažadėjo, jog E.Macronas, ieškantis naujo impulso prieš ateinantį mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, nepaliks jos be atsako.
Manoma, kad buvęs ekonomikos ministras E.Macronas, rinkimų kampanijos metu akcentavęs politinio atsinaujinimo būtinybę, iš aukšto rango valstybės tarnautojų ir buvusių prezidentų atims privilegijas, kurstančias didžiulį elektorato pyktį.
Valstybės vadovo patarėjai užsiminė, kad jis taip pat toliau stums planus sumažinti įstatymų leidėjų skaičių, padidinti valstybės tarnautojų, dalyvaujančių teikiant paslaugas vietos lygiu, skaičių ir daugiau dėmesio skirti kovai su klimato kaita.
