„Dabar ne laikas dialogui, nes matome Rusiją, kuri pasirinko karą, kuri pasirinko intensyvinti karą ir kuri pasirinko eiti iki karo nusikaltimų ir atakų prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė E.Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.
Jo nuomone, taikos Ukrainoje nebus, kol Rusija nebus nugalėta.
„Dialogo valanda dar neatėjo, nes Rusija pasirinko karą. Rusija pasirinko atakuoti civilinę infrastruktūrą ir vykdyti karo nusikaltimus. Rusijos puolimas turi žlugti.“
-
G.Nausėda Miunchene: Ukraina po karo nebegali likti NATO pilkojoje zonoje
-
Ukrainoje žuvo vienas garsiausių Rusijos banditų, kuris žudė milicininkus
-
Koks lietuviškojo „Bayraktar“ likimas? Ministras pasidalino naujausiomis žiniomis iš Ukrainos
-
Pasaulinėje saugumo konferencijoje Miunchene daugiausiai dėmesio teks Ukrainai
-
O.Scholzas: sąjungininkės, kurios gali Ukrainai siųsti tankus, turi „tai padaryti dabar“
„Vienybė ir ryžtas yra svarbūs siekiant suteikti Ukrainai priemonių, kad ji galėtų priimtinu būdu grįžti prie derybų stalo ir siekti ilgalaikės taikos tokiomis sąlygomis, kokiomis nusprendė ukrainiečiai“, – pridūrė jis.
E.Macronas taip pat kalbėjo apie privačią karinę grupuotę „Wagner“, sakydamas, kad, kai prieš metus kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jis „beveik patikėjo“, jog šis neturi nieko bendra su „Wagner“ grupe. Tačiau dabar jam, vertinant grupuotės veiksmus Ukrainoje, akivaizdu, kad jie veikia kaip „mafijos“ įrankis nusikaltimams vykdyti.
Anot Prancūzijos prezidento, Rusija pasmerkta „pralaimėjimui ateityje“, nes Rusijos agresija įtvirtino Ukrainos kaip valstybės valstybingumą, paskatino Suomiją ir Švediją pateikti paraiškas įstoti į NATO ir privertė Europos šalis labiau galvoti apie savigyną.
Jis taip pat paragino Europą skirti daugiau lėšų gynybai.
Pasak E.Macrono, Rusijos išpuolis prieš Ukrainą įvyko „branduolinių ginklų šešėlyje“, todėl prezidentas paragino pradėti dialogą, kuriame dalyvautų Nato, Jungtinė Karalystė ir JAV, apie „branduolinius mūsų aljanso bruožus“.
Lyderis taip pat pasiūlė surengti konferenciją dėl oro gynybos Europoje, kurioje dalyvautų tokios valstybės kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija bei pramonės atstovai.
Prancūzijos prezidentas įspėjo, kad autoritarinės jėgos gali siekti destabilizuoti Europos valstybes pasitelkdamos kibernetinius karus ir dezinformacijos kampanijas ir kad jos turėtų bendradarbiauti, kad to išvengtų.
Neįsisamonintos pasekmės
E.Macronas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, jo nuomone, Vakarai ne iki galo įsisąmonino Šaltojo karo pabaigos pasekmes, o Rusija ne iki galo suvokia savo kaip imperijos egzistavimo pabaigą.
Jo nuomone, Vakarai padarė klaidų plėsdami Europos Sąjungą ir kad po 1990 m. Rusijos BVP buvo mažas, demografinė padėtis mažėjo, tačiau ji buvo didžiausia pasaulio valstybė su didžiulėmis sienomis ir galėjo rinktis, ar statyti savo ateitį ant kortos ir prisijungti prie Europos, ar grįžti prie svajonės apie imperiją, ir pasirinko pastarąją.
Prancūzijos lyderis įsitikinęs, kad Rusijos vadovo pakeitimas turėtų reikšmės pagrindinei tos šalies kultūrai.
E.Macronas taip pat kaip ir jo kolega Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ragino sąjungininkus suintensyvinti karinę paramą Ukrainai, kad padėtų šaliai vykdyti reikalingą kontrpuolimą prieš Rusiją.
„Mums būtinai reikia suintensyvinti savo paramą ir pastangas Ukrainos žmonių ir jos kariuomenės pasipriešinimui sustiprinti ir padėti jiems pradėti kontrpuolimą, kuris vienintelis gali sudaryti sąlygas patikimoms deryboms, kurias lemia Ukraina, jos valdžia ir jos žmonės“, – sakė jis.
