Kitą dieną po to, kai Kinija paskelbė savo planą dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir paragino skubiai surengti taikos derybas, E.Macronas sakė, kad „tai, kad Kinija prisideda prie taikos pastangų, yra geras dalykas“.
Penktadienį Kinija paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje, kuriame raginama skubiai surengti taikos derybas ir „politiškai sureguliuoti“ situaciją.
Kelios Vakarų valstybės atmetė šiuos pasiūlymus ir taip pat perspėjo dėl Pekino glaudžių ryšių su Maskva.
Kalbėdamas vienos žemės ūkio parodos Paryžiuje kuluaruose, Prancūzijos vadovas pabrėžė, kad taika įmanoma tik tuo atveju, jei „Rusijos agresija bus sustabdyta, kariai išvesti, o Ukrainos teritorinis suverenumas ir jos žmonės – gerbiami“.
Kinijos dokumente, paskelbtame per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, visos šalys raginamos „palaikyti Rusiją ir Ukrainą, kad jos dirbtų ta pačia kryptimi ir kuo greičiau atnaujintų tiesioginį dialogą“.
Jame taip pat aiškiai išreiškiamas nepritarimas ne tik branduolinių ginklų naudojimui, bet ir grasinimui juos dislokuoti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nekart grasino panaudoti Maskvos atominį arsenalą.
E.Macronas paragino Pekiną „netiekti Rusijai jokių ginklų“ ir paprašė Pekino pagalbos „daryti spaudimą Rusijai, kad ji niekada nenaudotų cheminių ar branduolinių ginklų ir nutrauktų šią agresiją dar prieš derybas“.
A. Lukašenkos vizitas
Anksčiau šeštadienį Pekinas paskelbė, kad autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vasario 28–kovo 2 dienomis lankysis Kinijoje.
A. Lukašenka yra artimas V. Putino sąjungininkas, o Baltarusija, kuri turi bendrą sieną su Ukraina ir Rusija, leido Maskvai pasinaudoti jos teritorija invazijai į Ukrainą pradėti.
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ir išreiškė viltį, kad Kinija parems „teisingą taiką“.
Kinija stengiasi rodyti save neutralia šalimi karo klausimu, tuo pat metu palaikydama glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija.
Ketvirtadienį Kinija susilaikė per balsavimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Rezoliucija vis dėlto buvo priimta didele balsų persvara, joje reikalaujama, kad Rusija nedelsdama ir besąlygiškai išvestų savo karius iš Ukrainos.
Rusija teigė vertinanti Pekino pastangas sureguliuoti konfliktą, tačiau teigė, kad bet kokiu sprendimu turėtų būti pripažinta Kremliaus kontrolė keturiuose Ukrainos regionuose.
Vakarai anksčiau apkaltino Kiniją galvojant ginkluoti Rusiją, bet Pekinas tai neigia.
Penktadienį JAV Prezidentas Joe Bidenas pareiškė nemanantis, kad Kinija tieks ginklus Rusijai.
