Pasak jo, Europos Sąjunga yra „per silpna, per lėta, pernelyg neefektyvi, tačiau tik Europa suteikia mums galimybę veikti pasaulio arenoje didžiulių, šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje“.
E.Macronas prezidentu tapo gegužės mėnesį ir pažadėjo sustiprinti eurozoną ir integraciją ES, blokui ruošiantis Britanijos išstojimui iš sąjungos.
Jam itin svarbi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parama jo reformoms, tarp kurių 19-ai eurozonos narių planuojama skirti finansų ministrą, biudžetą ir parlamentą.
„Pastaraisiais metais Europos Sąjungai stinga ateities vizijos vidutinės trukmės laikotarpiui“, – pirmadienį žurnalistams sakė administracijos atstovas.
A.Merkel dabar turės mėginti suformuoti vyriausybę, tikriausiai kartu su „Laisvają demokratų partija“ (FDP), kurios vadovas garsiai kritikuoja E.Macrono europietiškus planus.
Tačiau E.Macrono planams smarkiai kirto Vokietijos rinkimų rezultatas, kai prieš imigracija nusiteikusi, euroskeptiška partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) netikėtai tapo šalies trečia didžiausia partija.
A.Merkel dabar turės mėginti suformuoti vyriausybę, tikriausiai kartu su „Laisvają demokratų partija“ (FDP), kurios vadovas garsiai kritikuoja E.Macrono europietiškus planus.
Tai E.Macrono nesustabdė ir per savo kalbą Sorbonos universitete jis siekia institucinių pokyčių, iniciatyvų viešai reklamuojančių ES ir naujų sumanymų technologijų, gynybos ir energetikos sektoriuose.
„Brexit“, rinkimai Vokietijoje ir E.Macrono siūlymai Europai greičiausiai bus pagrindinės temos aptariamos per 28 ES šalių narių dviejų dienų susirinkimą, ketvirtadienį prasidėsiantį Estijoje.
Bendra gynybos strategija
E.Macronas siūlo kurti bendras Europos karinės intervencijos pajėgas ir gynybos biudžetą. Jis sakė, kad Europos gynybos strategija turėtų būti nustatyta iki 2020 metų pradžios.
E.Macronas norėtų Europos šalių kareiviams suteikti galimybę būti Prancūzijos armijos dalimi ir siūlo, kad kitos ES šalys narės savanoriškai galėtų daryti tą patį.
Prancūzijos prezidentas taip pat siūlo įsteigti Europos žvalgybos akademiją, siekiant geriau kovoti su terorizmu, ir suformuoti bendras civilinės saugos pajėgas.
Finansinių sandorių mokestis
E.Macronas taip pat pasiūlė, kad visoje ES galėtų būti taikomas finansinių sandorių mokestis. Jau seniai yra diskutuojama dėl galimybės išplėsti Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje taikomą rinkliavą.
„Pradėkime taikyti šį mokestį likusioje ES dalyje“, – sakė E.Macronas svarbioje kalboje dėl ES ateities. Prezidentas taip pat minėjo, kad įplaukos nuo šio mokesčio būtų panaudojamos plėtros paramai.
J.-C.Junckerio sveikinimai
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį pasveikino E.Macrono reformuotos Europos po Britanijos atsiskyrimo viziją, sakydamas, kad Bendrijai reikia „drąsos“ judėti pirmyn.
„Labai europietiška mano draugo Emmanuelio Macrono kalba. Europai reikia drąsos. Ačiū už jūsų paramą ES institucijų darbui“, – parašė J.-C.Junckeris socialiniame tinkle „Twitter“.
„Mums dabar reikia plano, kaip ES judės pirmyn 27 narių sudėtimi. Turime atvirai aptarti visas idėjas ir apsispręsti iki 2019 metų gegužės“, – sakė buvęs Liuksemburgo premjeras J.C.Junckeris.
M.Selmayr: „Tokio Prancūzijos prezidento ir Komisijos pirmininko požiūrių sutapimo Europa seniai nematė. Taip yra skirtumų, bet ir daug stipriai sutampančių nuomonių.“
Britanija ES paliks 2019 metų kovą, o gegužės arba birželio mėnesį vyks Europos Parlamento rinkimai. Taip pat dieną po „Brexit“ Rumunijos mieste Sibiu, paprašius J.C.Junckeriui, bus rengiamas aukščiausio lygio susitikimas, kurio tikslas parengti veiksmų planą ateičiai.
Paryžiaus Sorbonos universitete pasakytoje E.Macrono kalboje išdėstyti „reikšmingi pokyčiai“ sąjungoje, pakartoja daugelį J.C.Junckerio pasiūlymų, kuriuos jis šį mėnesį išsakė savo kasmetinėje kalboje apie Europos Sąjungos padėtį.
J.C.Junckerio administracijos vadovas Martinas Selmayras sakė, kad ES lyderiai aptars E.Macrono ir J.C.Junckerio planus eurozonai sustiprinti per aukščiausio lygio susirinkimą Briuselyje gruodžio mėnesį.
„Tokio Prancūzijos prezidento ir Komisijos pirmininko požiūrių sutapimo Europa seniai nematė. Taip yra skirtumų, bet ir daug stipriai sutampančių nuomonių“, – „Twitter“ rašė M.Selmayr.
Vienas tokių „skirtumų“ tai E.Macrono paraginimas Europos Komisiją sumažinti nuo dabartinių 28 narių iki 15.
Bendras euro zonos biudžetas
Kalbėdamas Sorbonos universitete, E.Macronas pasiūlė eurą įsivedusioms šalims įsteigti bendrą biudžetą, kad būtų galima investuoti į projektus Europos Sąjungoje ir ekonominės krizės atveju tai padėtų stabilizuoti eurozoną.
Toks biudžetas iš pradžių galėtų būti finansuojamas taikant griežtesnius mokesčius interneto kompanijoms milžinėms ir didinti su klimato kaita susijusius mokesčius.
Jis sako, kad toks biudžetas iš pradžių galėtų būti finansuojamas taikant griežtesnius mokesčius interneto kompanijoms milžinėms ir didinti su klimato kaita susijusius mokesčius.
E.Macronas pridūrė, kad ilgainiui į biudžetą privalėtų įplaukti ir pinigai iš eurozonos šalių narių nacionalinių biudžetų, kurie galėtų būti surenkami, pavyzdžiui, taikant mokesčius vietos verslui.
Prancūzijos prezidento nuomone, ES šalys turėtų taikyti mokesčius interneto kompanijoms milžinėms tose šalyse, iš kurių kompanijos gauna pelno, o ne iš ten, kur jos yra registruotos.
E.Macronas siekia griežtesnio internetinės ekonomikos reguliavimo visoje Europoje.
„Labai tikiu inovacijų ekonomika“, – sakė E.Macronas, bet pabrėžė, kad „mums vis tiek reikės aptarti“ kaip mokesčius padaryti teisingesniais.
Prancūzijos prezidentas pasiūlė sukurti bendrą skaitmeninę rinką, kaip yra kitos ES rinkos, ir Europos „Griaunančių naujovių agentūrą“ (Disruption Innovation Agency"), kurios tikslas būtų skatinti kurtis internetinius startuolius Europoje ir teikti finansinę paramą dirbtinio intelekto tyrimams.
