Keturias dienas truksiančio vizito metu E.Macronas planuoja kalbėti apie 1966–1996 metais, kai Prancūzija kūrė atominius ginklus, čia vykdytų bandymų pasekmes, taip pat aptarti Ramiojo vandenyno pietuose esančios teritorijos strateginį vaidmenį bei jai kylančią grėsmę dėl kylančio jūros vandens lygio vykstant pasauliniam atšilimui.
Daugiau nei šimto salų salyno gyventojai tikisi, kad E.Macronas atsiprašys nuo radiacijos nukentėjusių žmonių ir patvirtins kompensacijos tvarką.
Branduoliniai bandymai vis dar kelia didelį pasipiktinimą ir laikomi rasistinio kolonijinio požiūrio, jog salų gyventojų gyvybės nebuvo vertinamos, pavyzdžiu.
E.Macronas Prancūzijos Polinezijoje turėjo apsilankyti dar pernai, tačiau vizitą dėl pandemijos teko atidėti. Šeštadienį atvykęs Prancūzijos prezidentas pusiau autonomiškoje teritorijoje susitiko su ligoninių darbuotojais, kovojančiais su COVID-19 salose, kur daugelis įtariai žiūri į vakcinas.
„Aš noriu visiems pasiųsti labai tvirtą žinią ir paskatinti visus skiepytis“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
Prancūzijos tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Disclose“, remdamasis Prancūzijos kariuomenės išslaptintais dokumentais apie 193 branduolinius bandymus, kovą pranešė, kad jų poveikis vietos gyventojams buvo gerokai didesnis nei pripažino valdžia.
Šie dokumentai parodė, kad nuo 1996 metų, kai buvo nutraukti branduoliniai bandymai, kompensacijas dėl radiacijos poveikio gavo tik 63 Prancūzijos Polinezijos gyventojai, nors skaičiuojama, kad paveikti galėjo būti daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kurie susirgo leukemija, limfoma ir kitų formų vėžiu.
„Mes tikimės iš prezidento atsiprašymo“, – sakė branduolinių bandymų aukų asociacijai vadovaujantis Auguste'as Uebe-Carlsonas.
