Olimpinės žaidynės turėtų tapti pagrindiniu neseniai perrinkto E.Macrono antrosios kadencijos akcentu – jos turėtų sukurti modernios, bet atviros pasauliui Prancūzijos įvaizdį.
Tačiau likus dvejiems metams iki 2024 metų liepos 26 dieną įvyksiančios atidarymo ceremonijos didėja susirūpinimas ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl pasirengimo saugumo srityje.
Prancūzijos, kaip patikimos sporto renginių šeimininkės, reputacijai smarkiai pakenkė gegužės 28 dieną Paryžiuje vykusiose UEFA Čempionų lygos finalo rungtynėse tarp Liverpulio „Liverpool“ ir Madrido „Real“ komandų kilęs chaosas, dėl kurio kritikai kaltino griežtas policijos priemones.
Ypač didelį nerimą kelia E. Macronui būdinga plataus užmojo vizija: atidarymo ceremoniją rengti ne stadione, o Senos upėje.
Eliziejaus rūmuose vykusiame susitikime dalyvavo tokie pareigūnai kaip vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas, sporto ministrė Amelie Oudea-Castera, taip pat Paryžiaus olimpiados organizacinio komiteto vadovas, triskart olimpinis baidarių ir kanojų irklavimo slalomo čempionas Tony Estanguet.
Po pastarojo susitikimo E.Macronas taip pat kalbėsis su Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininku Thomas Bachu, pranešė Eliziejaus rūmai.
Tai galimybė ministrams „atkreipti dėmesį į silpnąsias vietas“, sakė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.
„Idėja – žinoti kalendorių ir kitus etapus“, – pridūrė jis.
„Labai įtempta“
Vis dėlto į susitikimą nepakviestos liko Paryžiaus merė Anne Hidalgo ir Paryžiaus regiono vadovė Valerie Pecresse, kurios abi nesėkmingai dalyvavo balandį vykusiuose prezidento rinkimuose. Jiedvi penktadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame skundėsi, kad nebuvo pakviestos į susitikimą Eliziejaus rūmuose.
Olimpinių žaidynių organizacinio komiteto COJO biudžetas siekia 4 mlrd. eurų, kaip ir jo partnerės organizacijos SOLIDEO, kuriai pavesta sukurti periferinę infrastruktūrą.
Tačiau didėjanti infliacija reiškia, kad reikia taupyti, o kol kas nerasta pakankamai rėmėjų, kurie galėtų užpildyti spragas.
„Dėl biudžeto viskas yra labai įtempta“, – sakė su padėtimi artimai susipažinęs šaltinis, prašęs neminėti jo pavardės. Jo teigimu, sunkumų mastas paaiškės rudenį.
Ypač daug rūpesčių kelia saugumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal žaidynių viziją daug renginių turėtų vykti Paryžiaus centre. Tai apima renginius aplink Eiffelio (Eifelio) bokštą ir centrinę Konkordijos aikštę, kuri yra netoli prezidentūros.
Be Prancūzijos saugumo pajėgų, norint užtikrinti sklandžią žaidynių eigą, reikia pasamdyti daugiau kaip 20 000 privačių saugumo agentų.
„Poreikis tiksliau apibrėžti saugumo poreikius“
Prancūzijos aukščiausioji audito institucija – Audito Rūmai – savo ataskaitoje įspėjo, kad būtina paspartinti pasirengimą „dideliam“ saugumo iššūkiui įveikti.
„Vis skubesnis tampa poreikis tiksliau apibrėžti saugumo poreikius“, – teigiama ataskaitoje, kuri yra pradinė tyrimo, kuris bus paskelbtas vėliau šiais metais, versija. Pirmasis ją paskelbė savaitraštis „Canard Enchaine“, o vėliau su ja susipažino agentūra AFP.
Ataskaitoje taip pat siūloma sumažinti atidarymo ceremoniją, kurioje, planuojama, dalyvaus 200 laivų ir apie 600 tūkst. žiūrovų.
Dienraštis „Le Monde“ teigė, kad dėl upėje planuojamos atidarymo ceremonijos, kurios metu ant Senos kranto susirinks daugybė žiūrovų, organizatorius „pila šaltas prakaitas“.
Iš viso tikimasi sulaukti apie 10 milijonų žiūrovų, tačiau prasidėjus žaidynėms dar nebus įgyvendinti projektai, kuriais siekiama pagerinti kartais netvarkingą Paryžiaus transporto infrastruktūrą, visų pirma – planai atidaryti dvi naujas metropoliteno linijas.
Olimpinės žaidynės taps unikaliu iššūkiu. Lengvosios atletikos ir plaukimo varžybos vyks į šiaurę nuo Paryžiaus esančioje Sena-Sen Deni gyvenvietėje, kuri yra viena iš neturtingiausių Prancūzijos vietovių, o dar viena renginių grupė planuojama sostinės centre.
Buriavimo varžybos vyks prie Viduržemio jūros įsikūrusiame Marselyje, o banglenčių sporto varžybos – kitoje pasaulio pusėje esančioje Prancūzijos Polinezijos teritorijoje Ramiajame vandenyne.
