E. Macronas jau ne pirmą kartą per pastaruosius mėnesius pabrėžė Europos vadovaujamos gynybos strategijos poreikį.
„Esu pasirengęs pradėti šias diskusijas, kurios turi apimti priešraketinę gynybą, tolimojo nuotolio pajėgumus ir branduolinius ginklus tiems, kurie juos turi arba kuriems priklauso Amerikos branduolinė ginkluotė“, – sakė Prancūzijos prezidentas per interviu regioninei spaudos grupei EBRA.
„Padėkime viską ant stalo ir pažiūrėkime, kas iš tiesų mus patikimai apsaugos“, – pridūrė jis.
Prancūzija „išlaikys savo specifiškumą, bet yra pasirengusi labiau prisidėti prie Europos gynybos“, teigė prancūzų lyderis.
E. Macronas interviu davė penktadienį, lankydamasis Strasbūre.
Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, Prancūzija yra vienintelė branduolinį ginklą turinti bloko narė.
E. Macronas, ketvirtadienį kalbėdamas Paryžiaus Sorbonos universitete, perspėjo, kad Europai kyla egzistencinė Rusijos agresijos grėsmė.
Jis paragino senąjį žemyną sukurti patikimą gynybos strategiją, mažiau priklausomą nuo Jungtinių Valstijų.
„Būti patikimu taip pat reiškia turėti tolimojo nuotolio raketų, kurios atgrasytų rusus“, – tvirtino jis.
„Ir dar yra branduoliniai ginklai: pagal Prancūzijos doktriną galime juos panaudoti, kai kyla grėsmė mūsų gyvybiniams interesams“, – nurodė jis.
„Jau sakiau, kad šie gyvybiškai svarbūs interesai turi europinį aspektą“, – tęsė Prancūzijos prezidentas.
Bendros Europos saugumo ir gynybos politikos sukūrimas jau seniai yra Prancūzijos tikslas, tačiau tam priešinasi kitos ES šalys, manančios, kad NATO apsauga yra patikimesnė.
Tačiau Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir galimas Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimas į JAV prezidento postą atgaivino raginimus siekti didesnės karinės bloko autonomijos.
