Nepateikdamas išsamios informacijos apie šią iniciatyvą, Prancūzijos ambasadorių konferencijoje jis sakė, kad artimiausiomis dienomis surengs derybas su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu).
„Reikalausime, kad būtų visiškai gerbiamas Lačino humanitarinis koridorius, ir vėl pradėsime tarptautinę diplomatinę iniciatyvą, kad padidintume spaudimą šiuo klausimu“, – sakė jis.
Armėnija paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą surengti posėdį dėl Kalnų Karabacho krizės, pareiškusi, kad humanitarinė padėtis regione blogėja, ir apkaltinusi Azerbaidžaną blokuojant tiekimą į ginčijamą teritoriją.
Kaukazo kaimynės dėl šio anklavo, tarptautiniu mastu pripažinto kaip Azerbaidžano dalis, ginčijasi nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio ir dėl šios teritorijos kariavo du karus.
2020 metais vykusį karą Armėnija pralaimėjo, o Azerbaidžanas pasiekė didelių teritorinių laimėjimų.
Jerevanas jau kelis mėnesius kaltina Baku stabdant eismą Lačino koridoriumi – trumpu kalnuotu keliu, jungiančiu Armėniją su armėnų gyvenvietėmis separatistiniame Kalnų Karabacho regione.
Armėnijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Mheras Margarianas anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad Kalnų Karabacho gyventojai atsidūrė ties tikros humanitarinės katastrofos riba, nes labai trūksta maisto, vaistų ir degalų.
Baku ir Jerevanui iki šiol nepavyko pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo, nepaisant Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos tarpininkavimo pastangų.
Per vėliausią 2020-ųjų konfliktą Azerbaidžanas susigrąžino svarbiausių Kalnų Karabacho teritorijų, įskaitant kultūriškai reikšmingą Šušos miestą, kontrolę. Tačiau kitas regiono dalis, įskaitant pagrindinį Stepanakerto miestą, tebekontroliuoja armėnų separatistai.
