Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad norėtų valdyti kaip romėnų dievas Jupiteris ir likti virš kasdienių valdžios aktualijų sumaišties. Tačiau, praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo naujojo Prancūzijos prezidento kadencijos pradžios, jo reitingai, kaip paaiškėjo, yra tokie pat neamžini, kaip ir jis pats.
Neseniai surengtų apklausų duomenimis, jaunojo šalies vadovo populiarumo reitingas per liepos mėnesį sumažėjo nuo 43 iki 36 procentų.
Populiarumo sumažėjimas ypač ryškus lyginant su birželio mėnesiu, kai tiek E.Macrono, tiek jo paskirto ministro pirmininko Edouardo Philippe`o reitingas buvo išaugęs atitinkamai nuo 62 iki 64 procentų ir nuo 55 iki 64 procentų. Tačiau jų populiarumo lygis nėra neįprastas, rašo Y.Serhan. Tuo pačiu kadencijos laikotarpiu buvusio prezidento Francois Hollande`o veiklą teigiamai vertino 56 procentai, o jo pirmtako Nicolas`o Sarkozy veiklą – 66 procentai apklaustųjų.
Galbūt neįprasčiausia yra tai, kiek E.Macronas išliko populiarus. Jau pačioje kadencijos pradžioje prezidentas pritraukė visuomenės dėmesį savo aktyvumu, įskaitant plačiai nušviestus susitikimus su užsienio valstybių vadovais, pavyzdžiui, su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Ir nors tokie susitikimai sustiprino E.Macrono diplomatinį įvaizdį (kasmetinio tyrimo duomenimis, pagal „minkštosios“ galios rodiklį Prancūzija aplenkė tiek JAV, tiek Didžiąją Britaniją ir užėmė pirmąją vietą), jie nepadėjo numaldyti susirūpinimo šalies viduje.
Pasak politologo Jerome`o Fourquet, plačiai nuskambėję D.Trumpo ir V.Putino vizitai sulaukė Prancūzijos visuomenės kritikos, nes nė vienas iš šių lyderių Prancūzijoje nėra populiarus. Tačiau E.Macrono populiarumo mažėjimą mokslininkas susiejo ir su prezidento planais pertvarkyti šalies darbo kodeksą, taip pat 850 mln. EUR sumažinti šių metų šalies gynybos biudžetą (po šio pasiūlymo atsistatydino Prancūzijos kariuomenės vadas generolas Pierre`as de Villiersas).
„Jo rinkimų kampanija buvo pagrįsta siekiu mažinti Prancūzijos valstybinį sektorių ir atitinkamai didinti Prancūzijos konkurencingumą, – teigė Voriko universiteto mokslinis bendradarbis dr. Davidas Leesas. – Tokios iniciatyvos greičiausiai bus nepopuliarios, nes jų įgyvendinimas reikš, kad prie nusistovėjusios tvarkos pripratusių prancūzų laukia didelės permainos.“
Be kita ko, ketinama trečdaliu sumažinti Prancūzijos įstatymų leidėjų skaičių, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, įgyvendinti liberalias reformas (pavyzdžiui, darbdaviams bus suteikta didesnė laisvė samdyti ir atleisti darbuotojus).
E.Macrono įvaizdis nukentėjo ir dėl kitų veiksnių. Jam prikišama konfrontacija su žiniasklaida, nes prezidentas duoda labai mažai interviu ir atsisakė surengti tradicinę spaudos konferenciją Bastilijos dienos proga (Eliziejaus rūmų šaltinis Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ korespondentui teigė, kad sudėtingos prezidento mintys nelabai tinka žiniasklaidos interviu formatui).
Be to, naujasis Prancūzijos vadovas susilaukė pasipriešinimo ir dėl siekio prezidento sutuoktinei suteikti oficialų pirmosios ponios statusą, nepaisant to, kad Prancūzijoje tokios tradicijos iki šiol nebuvo, pastebi Y. Serhan. Tokiam pasiūlymui prieštaraujančią peticiją internete jau pasirašė daugiau kaip 250 000 prancūzų.
Kaip pabrėžiama peticijoje, ironiška, kad toks pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Nacionalinė Asamblėja įstatymų leidėjams uždraudė samdyti šeimos narius. Peticijoje akcentuojama, kad Brigitte Macron šiuo metu turi du ar tris padėjėjus, du sekretorius bei du saugumo agentus ir kad to gana.
Nors kai kurios E.Macrono politikos iniciatyvos sulaukė kontroversiškų vertinimų, jos nebuvo netikėtos. E.Macronas per rinkimų kampaniją įsipareigojo įgyvendinti daugelį iš jų ir gavo atitinkamus įgaliojimus – jo partija „La Republique En Marche“ per šalies parlamento rinkimus užsitikrino absoliučią daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje. Tačiau E.Macrono sėkmė rinkimuose nebūtinai reiškia, kad visuomenė remia visus jo pasiūlymus.
„Nemanau, kad E.Macrono pergalę lėmė jo programa; tiesą sakant, daugeliu atžvilgiu jis laimėjo nepaisant tos programos, – teigė D.Leesas. – Naujasis Prancūzijos vadovas siekia suardyti status quo, tačiau dėl to jis taps tik dar nepopuliaresnis.“
Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinėje Asamblėjoje jis turi solidžią daugumą ir kad politinė opozicija yra silpna bei susiskaidžiusi, E.Macronui greičiausiai nekils problemų įgyvendinti savo darbotvarkę. Tačiau tai nereiškia, kad jis gali nepaisyti visuomenės nuomonės. Jei Jupiteris, kaip daugelis ėmė jį vadinti, nori išlikti virš įprasto politinio erzelio ir išvengti masinių protestų, kuriais grasina dalis opozicijos, jam derėtų pradėti klausyti, ką mano kiti.
