Septyni lyderiai, septynios tiesos. Bendro pareiškimo nėra ir greičiausiai nebus, ir tai nenuostabu.
Pavyzdžiui, į Prancūzijos kurortą Bjaricą susirinkę G-7 lyderiai lyg ir sutiko, kad Rusijos sugrįžti į šį klubą kviesti nereikėtų. O gal ir nesutiko.
Lyderiai taip pat lyg ir nusprendė, kad susitikimo šeimininkas E.Macronas visų vardu paskelbs bendrą pareiškimą dėl Irano ir su netikėtai į Bjaricą atvykusiu šios šalies diplomatijos vadovu pasikalbės apie būdus nuslopinti įtampą.
O gal ir nenusprendė – JAV prezidentas D.Trumpas sumišusiems žurnalistams paaiškino, kad kiekviena G-7 šalis atskirai spręs, kaip bendrauti su Teheranu.
Galiausiai kol galingieji šnekučiavosi apie trapią pasaulinės ekonomikos būklę, galbūt galėjo pasirodyti, kad daugėja šansų susitarti dėl „Brexit“ – taip leido suprasti naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Bet ES atstovai po B.Johnsono ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko susitikimo patikino: nieko naujo neįvyko ir niekas nepasikeitė.
Neparengė nė vieno dokumento
Kitaip tariant, sveiki atvykę į aukštosios diplomatijos pasaulį 2019-aisiais. Jame viskas yra svarbu, bet nėra nieko konkretaus ir niekuo negalima pasitikėti – o už tokią situaciją galima dėkoti būtent E.Macronui ir D.Trumpui.
E.Macronas, ambicingas Prancūzijos prezidentas, dar neseniai tik padėdavo ruoštis G-7 susitikimams. Bet dabar pamanė radęs puikų sprendimą, kaip neleisti D.Trumpui sužlugdyti bendros lyderių deklaracijos – tiesiog iš anksto pranešė, kad jokios deklaracijos šiais metais nebus.
Kiekvienas lyderis galėjo pateikti savo versiją dėl to, kas buvo susitarta. Nebuvo parengtas nė vienas dokumentas, kurio dėka būtų galima pasakyti: ne, tai netiesa.
Matyt, svarstyta taip: be deklaracijos D.Trumpas negalės jos pasirašyti, o po kelių minučių torpeduoti dokumentą. Taip JAV prezidentas jau buvo pasielgęs po pernykščio G-7 susitikimo Kanadoje.
Vis dėlto E.Macronas greitai suvokė, kad be deklaracijos nėra ir kruopščiai dokumentuoto įrašo dėl to, apie ką kalbėjosi lyderiai ir ką daryti įsipareigojo. Nėra įrodymo, kad laisvojo pasaulio šalių vadovai apskritai dar geba susitarti, kaip spręsti svarbiausias pasaulio problemas.
Tai reiškia, kad kiekvienas lyderis galėjo pateikti savo versiją dėl to, kas buvo susitarta. Nebuvo parengtas nė vienas dokumentas, kad būtų galima pasakyti: ne, tai netiesa.
Tiesą sakant, neretai versijų buvo net daugiau nei šalių prezidentų ar premjerų. Mat pastarieji vis keitė savo pasirinktas linijas.
Britai priminė S.Skripalį
Puikus pavyzdys – sekmadienis. Prancūzijos vyriausybės atstovai reporteriams pareiškė, kad Paryžiaus, Otavos, Berlyno, Romos, Tokijo, Vašingtono, Londono ir ES pasiuntiniai sutiko, jog kviesti Rusiją sugrįžti į šį klubą gerokai per anksti.
Kaip paskelbė Eliziejaus rūmai, šalių lyderiai sutiko, kad Rusija ir toliau niekaip nesistengia prisidėti prie išeities iš krizės Rytų Ukrainoje paieškų.
Ypač griežtai pasisakė B.Johnsonas, kolegoms priminęs incidentą Solsberyje, kai nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ bandyta nunuodyti buvusį Rusijos dvigubą agentą Sergejų Skripalį. Dėl šios atakos cheminiu ginklu Vakarai kaltina Kremlių.
Nenuostabu, kad britai sutinka su prancūzų vertinimu. Tačiau D.Trumpas, paklaustas, ar remia nusiteikimą kol kas neprileisti Rusijos prie G-7, pareiškė, kad joks sprendimas nebuvo priimtas.
Be to, kitais metais G-7 susitikimas vyks JAV, tad D.Trumpas Vladimirą Putiną gali ten pakviesti tiesiog kaip svečią – net jei Rusija vis dar nebus visateisė šio galingųjų klubo narė.
„Akivaizdu, kad nebuvo jokio sutarimo – net dėl bendro tikslo, – „Politico“ teigė vienas ES diplomatas. – Trumpas pakartojo savo norą grąžinti Rusiją prie stalo, bet europiečiai labai aršiai pasipriešino šiai idėjai.“
Sumaištis dėl M.J.Zarifo
Tokie nesutarimai G-7 formato pokalbiuose dar aštresni, nes neegzistuoja mechanizmas, kuriuo priimti sprendimai būtų įtvirtinami.
„Didžiajame septynete veikiama pagal vieningumo principą. Balsavimo G-7 nėra. Būtinas sutarimas“, – pažymėjo tas pats ES diplomatas.
Paklaustas, ar V.Putinas kitąmet apsilankys G-7 susitikime JAV, D.Trumpas buvo atsargus: „Nežinau. Tai tikrai įmanoma. Iš kelių lyderių girdėjau, kad jie norėtų, jog Rusija sugrįžtų.“
E.Macronas problemų nemato. Prancūzijos prezidentui darbiniai pietūs atrodė kaip forumas, kuriame priimantieji sprendimus galėjo laisvai ir tiesiai diskutuoti svarbiausiais klausimais.
„Pokalbiai buvo labai naudingi, tokie, kokie turi būti per G-7 susitikimus – neformalios, laisvos ir įtemptos diskusijos“, – pareiškė E.Macronas.
Vis dėlto vien tai, kad diskusijų būta laisvų ir įtemptų, nereiškia, jog sprendimai buvo priimti, o progresas – konkretus.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams atskleidė, jog dar šeštadienį apie M.J.Zarifo apsilankymą nieko nežinojo.
Tarkime, dėl pažangos Irano klausimu D.Trumpo ir E.Macrono nuomonės vėl išsiskyrė. Prancūzijos vadovas pareiškė, kad kiti lyderiai sutiko su jo iniciatyva visų vardu derėtis su iraniečiais, bet JAV prezidentas tuoj pat atsakė: „Mes patys žvalgysimės, tik negalime kitiems uždrausti žvalgytis. Jei jie nori kalbėtis, jie gali tai daryti.“
Negana to, JAV pareigūnai Bjarice kaip tik svaidėsi pareiškimais, esą visų kitų šalių vadovai sutinka su D.Trumpo administracijos strategija kaip įmanoma labiau spausti Iraną – nors, žinoma, tai nėra tiesa.
E.Macronas rado išeitį. Jis pabrėžė, esą papildomos JAV Iranui taikomos sankcijos reikalingos, bet pridūrė, kad Europos šalys Amerikos pasitraukimą iš tarptautinio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos visada laikė klaida.
Bet apie kompromisą tarp Paryžiaus ir Vašingtono kalbėti prasmės nėra. Iškalbingiausia dabartinės realybės iliustracija tapo sekmadienio popietė.
Pirmiausia D.Trumpas ir Japonijos premjeras Shinzo Abe numojo rankomis į solidarumą ir paskelbė pasiekę svarbų susitarimą dėl prekybos, o Prancūzija netikėtai paskelbė, kad į Bjaricą Paryžiaus kvietimu atvyksta Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.
Prancūzai privačiai patikino, kad JAV atstovus apie tokią staigmeną informavo prieš parą. Bet Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams atskleidė, jog dar šeštadienį apie M.J.Zarifo apsilankymą nieko nežinojo.
Galiausiai E.Macronas turėjo pripažinti, kad D.Trumpas neklysta teigdamas, jog kiekviena šalis ir toliau pirmiausia paisys savų interesų. „Kai aš kalbu, kalbu Prancūzijos vardu“, – pasakė E.Macronas.