E.Macrono vizitas buvo surengtas per intensyvios Vakarų šalių diplomatijos savaitę, Rusijai sutelkus stiprias pajėgas prie savo pietvakarinės sienos, kurios, kaip baiminamasi, gali greitai būti pasiųstos įsiveržti į Ukrainą.
Po ilgiau kaip penkias valandas Kremliuje trukusių derybų V.Putinas sakė E.Macronui, kad Maskva „padarys viską, kad surastų visus tenkinantį kompromisą“, užsimindamas apie galimybę deeskaluoti įtemptą padėtį.
V.Putinas sakė, kad keletas E.Macrono pateiktų pasiūlymų gali tapti pagrindu ieškant sprendimo Ukrainos krizei.
„Keletas jo idėjų, pasiūlymų... visiškai gali būti panaudotos kaip pagrindas mūsų tolesniems žingsniams“, – pareiškė Kremliaus vadovas.
Jis nepateikė jokių detalių, bet nurodė, kad dar kartą pasikalbės su E.Macronu po antradienį Kijeve įvyksiančių Prancūzijos lyderio derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
E.Macronas savo ruožtu sakė pateikęs V.Putinui „konkrečias saugumo garantijas“.
„Prezidentas Putinas patikino mane dėl savo pasiruošimo šia prasme bendradarbiauti ir jo troškimo palaikyti Ukrainos stabilumą ir teritorinį vientisumą, – kalbėjo Prancūzijos vadovas. – Europiečiai nebus saugūs, jeigu nebus saugi Rusija.“
Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad tarp pateiktų pasiūlymų buvo abiejų pusių įsipareigojimas nesiimti jokių karinių veiksmų, pradėti naują strateginį dialogą ir stengtis atgaivinti taikos procesą, kad būtų užbaigtas Kijevo konfliktas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.
Didėjant įtampai tarp Maskvos ir Ukrainos bei jos sąjungininkų, E.Macronas tapo pirmuoju Vakarų šalių lyderiu, susitikusiu su V.Putinu nuo šios krizės pradžios gruodį.
Besitęsiantis konfliktas
V.Putinas neigė, kad Rusija elgiasi agresyviai Ukrainos arba Vakarų atžvilgiu.
„Juk ne mes judame link NATO, o NATO juda mūsų link. Taigi, kalbėti, kad Rusija agresyviai elgiasi, mažų mažiausiai neatitinka sveikos logikos“, – teigė Rusijos vadovas.
Jeigu Ukrainai būtų leista įstoti į Vakarų karinį blogą, Rusija gali būti įtraukta į konfliktą su Europos valstybėmis, pridūrė jis.
„Ar Prancūzija nori kariauti su Rusija? – klausė V.Putinas. – Suprantame, kad Rusija – viena iš pagrindinių branduolinių galybių, o pagal kai kuriuos šiuolaikinius [ginkluotės] komponentus daugelį netgi lenkia. Nugalėtojų nebus. Jūs būtumėte įtraukti į šį konfliktą prieš savo valią.“
Ukraina reiškė pageidavimus užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais ir įstoti į NATO.
V.Putinas skundėsi, kad Vakarų karinio aljanso plėtra į rytus nuo Šaltojo karo pabaigos pakenkė Rusijos saugumui.
Rusijos lyderis kaltino Kijevo vyriausybę dėl besitęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje, kur yra įsitvirtinę Maskvos palaikomi separatistai. Šis konfliktas nuo 2014 metų nusinešė daugiau kaip per 13 tūkst. gyvybių.
„Kijevas iki šiol atmeta kiekvieną galimybę taikiai atkurti jo teritorinį vientisumą“, – teigė V.Putinas.
Kijevo pajėgų ir separatistų karas prasidėjo Rusijai užgrobus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir jį aneksavus.