Jis priminė, kad Latvijai ruošiantis stoti į ES buvo klausimų, kur pavyko greitai rasti kompromisą, ir diskusijų, kuriose pasiekti bendrą sutarimą buvo ypač sunku.
Kalbėdamas apie Ukrainą E. Rinkevičius pažymėjo, kad jos įstojimas į ES gali reikšti gana didelius pokyčius bloko ekonomikoje, taip pat ir žemės ūkio srityje. Jis taip pat teigė, kad gali būti sudėtinga spręsti aplinkos apsaugos reikalavimų ir valstybės aparato reformų klausimus.
„Narystė ES taip pat reiškia, kad reikės prisiimti nemažai atsakomybės, o šalyje, kurioje šiuo metu vyksta karas, neabejotinai dar nėra taip lengva įgyvendinti reformų ar transformacijos procesus. Todėl manau, kad taip, turime duoti teigiamą ženklą Ukrainai ir Moldovai, kad birželį pradedame stojimo derybas. Taip, turime pradėti kalbėti apie konkrečius dalykus, bet taip pat turime atsižvelgti ir į tai, kad šis procesas nebus lengvas, nes bus daug ginčų, pavyzdžiui, dėl žemės ūkio“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvele šiuo metu vykstančių masinių protestų prieš prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą, parlamentui per antrąjį svarstymą vėl pritarus šiai priemonei.
„Svajonė įstoti į ES, daug kas jau padaryta, ir staiga priimamas įstatymas, labai primenantis tuos, kurie galioja Rusijoje – tie patys užsienio agentai, nenoras kalbėtis su žmonėmis. Net jei tai galbūt yra mažuma ir opozicija, toks brutalus šių protestų malšinimas, mano supratimu, trukdo Sakartvelui pradėti derybas [dėl stojimo į ES]“, – teigė E. Rinkevičius, pridurdamas, kad jam sunku įsivaizduoti, kaip šalis, turinti tokių rimtų problemų, susijusių su teisine valstybe ir demokratija, galėtų įstoti į ES.
E. Rinkevičius pabrėžė tikintis, kad kartvelų vyriausybė atsižvelgs į šalies gyventojų norą prisijungti prie ES. Priešingu atveju ES neturėtų tęsti derybų dėl Sakartvelo stojimo į ES, nurodė prezidentas.
„Pernai buvo nuspręsta anksčiau laiko Sakartvelui suteikti ES kandidatės statusą. Dabar matome, kad toks sprendimas neatsipirko“, – aiškino E. Rinkevičius.
