Paklaustas, ką Latvijai, Lietuvai ir Estijai reikštų Baltijos šalių kandidato išrinkimas į aukščiausią Aljanso postą, E. Rinkevičius sakė, kad Baltijos šalių darbas ir investicijos į gynybos stiprinimą yra geras pagrindas Baltijos šalių atstovui pirmą kartą Aljanso istorijoje tapti NATO generaliniu sekretoriumi.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą, NATO rytinio flango stiprėjimas, dabartiniai įvykiai regione, susiję su sąjungininkų pajėgų stiprinimu, ir tai, kad Baltijos šalys ir Lenkija gynybai išleidžia gerokai daugiau nei 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), mano nuomone, yra svarūs argumentai, kad Baltijos šalių atstovas taptų NATO generaliniu sekretoriumi“, – teigė E. Rinkevičius.
Prezidentas pažymėjo, kad jau ne kartą buvo diskutuojama, kas pakeistų dabartinį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Tokios diskusijos suintensyvėjo anksčiau šiemet, kai NATO šalys nusprendė pratęsti J. Stoltenbergo kadenciją iki kitų metų spalio.
„Diskusijos dar tik prasideda ir užtruks ilgai. Manau, kad visi kandidatai yra verti dėmesio. Taip pat planuoju aptarti konkrečius klausimus su K. Kariniu. Manau, kad sveika konkurencija yra varomoji jėga ne tik įmonėse, bet ir vyriausybėse, tarptautinėse organizacijose“, – sakė E. Rinkevičius.
Anksčiau premjerė Evika Silina (Evika Silinia) informavo, kad Latvija pradėjo neoficialias konsultacijas dėl galimo savo kandidato į NATO generalinio sekretoriaus postą.
E. Silina aiškino, kad NATO vadovo atrankos procedūros nėra griežtai reglamentuotos. Neoficialios derybos prasidėjo NATO ambasadorių lygmeniu. Latvija informavo kolegas, kad turi kandidatą vadovauti organizacijai, ir tai yra pagrindas pradėti neoficialias derybas.
E. Silina pabrėžė, kad anksčiau Latvija niekada nekėlė kandidato į NATO generalinius sekretorius, todėl šaliai tai visiškai nauja patirtis. „Ieškosime paramos ir žiūrėsime – jei turėsime galimybę ir aiškumą dėl proceso, priimsime oficialius sprendimus dėl kandidatūros“, – pridūrė E. Silina.
Premjerės teigimu, Latvija galėtų oficialiai pasiūlyti kandidatą į NATO generalinio sekretoriaus postą, nes „turime stiprų kandidatą“. Be to, jos nuomone, tai galėtų būti geras geopolitinis signalas, nes nė viena iš naujųjų NATO šalių dar nėra vadovavusi Aljansui. E. Silinos vertinimu, K. Karinis turi geros vadovavimo vyriausybei patirties, patirties Europos Parlamente ir žinių apie tarptautinius procesus.
Latvijos premjerė pridūrė, kad Baltijos šalims būtų naudinga, jei NATO vadovas būtų iš šio regiono.
Kiek anksčiau pranešta, kad pats K. Karinis svarstytų galimybę kelti savo kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius.
„Jeigu Latvija nuspręstų kelti generalinio sekretoriaus kandidatūrą, dr. Krišjanis Karinis yra pasirengęs prisijungti prie konkurso“, – sakoma pareiškime, kuriuo sekmadienį pasidalijo jo atstovas spaudai.
58 metų K. Karinis rugpjūtį atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, nes jo partija siekė suformuoti naują vyriausybę.
Pareiškime teigiama, kad jis „turi vadovavimo patirties kaip ministras pirmininkas, aiškiai supranta Rusijos keliamą grėsmę, laikosi tvirtos pozicijos dėl Ukrainos ir yra įrodęs, kad yra tarptautinio konsensuso kūrėjas“.
Darbą baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) irgi jau yra išreiškę susidomėjimą aukščiausiu NATO postu. Po ketvirtojo pratęsimo J. Stoltenbergo kadencija baigiasi kitų metų spalį ir jis aiškiai pareiškė, kad tada tikrai pasitrauks.
