Abu jie yra panašaus amžiaus, kilę iš provincijos, studijavo elitiniuose „Sciences Po“ ir ENA universitetuose, dirbo valstybės tarnyboje Paryžiuje ir pasirinko politikų kelią.
Ir E.Philippe;as, ir E.Macronas yra dirbę privačiame sektoriuje: naujasis premjeras – teisininkų firmoje, vėliau ėmėsi lobistinės veiklos, gindamas valstybinės branduolinės energetikos milžinės „Areva“ interesus, o prezidentas buvo investicinės bankininkystės specialistas.
Abu jie tvirtina, kad didelę įtaką kylant į politikos viršūnes jiems padarė plačiais ryšiais garsėjantis politikos patarėjas ir rašytojas Jaques Attali ir velionis Prancūzijos socialistų premjeras Michelis Rocardas.
Bet E.Macronas save laiko labiau centro kairių pažiūrų atstovu ir į politikos elitą iškilo prezidentaujant socialistui Francois Hollande'ui, o barzdotasis M.Philippe'as savo kelią skynėsi konservatyvioje Respublikonų partijoje.
M.Philippe'as, nuo 2010 metų – savo gimtojo šiaurinio Havro miesto meras, pirmą kartą į parlamentą buvo išrinktas 2012 metais.
Mokytojų šeimoje užaugęs M.Philippe'as buvo ilgametis centristų veterano buvusio premjero Alaino Juppe sąjungininkas ir palaikė jį kaip respublikonų kandidatą šių metų rinkimuose.
„Jo pranašumas yra tas, kad jis yra visiškai nežinomas vidutiniam prancūzui“, – sakė naujienų agentūrai AFP politikos apžvalgininkė Chloe Morin iš kairiųjų pažiūrų Žano Žoreso fondo .
Nepaisant panašaus požiūrio ir patirties, būtent M.Philippe'as užimta politinė pozicija leidžia suprasti, kodėl jauniausias Prancūzijos prezidentas nusprendė jį pasirinkti vyriausybės vadovu.
Gegužės 7 dieną prezidento rinkimus laimėjęs E.Macronas ateidamas į valdžią žadėjo atgaivinti Prancūzijos politiką ir atvesti į ją naujų veidų.
Nepaisant panašaus požiūrio ir patirties, būtent M.Philippe'as užimta politinė pozicija leidžia suprasti, kodėl jauniausias Prancūzijos prezidentas nusprendė jį pasirinkti vyriausybės vadovu.
E.Macronas tikisi pritraukti daugiau jaunų nuosaikių respublikonų dėtis prie jo naujosios centristinės partijos „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM).
Praėjusį ketvirtadienį savo kalboje M.Philippe'as paragino naująjį prezidentą premjeru pasirinkti ką nors ne iš savo partijos, leisdamas suprasti, kad tai paskatintų kai kuriuos jo kolegas pereiti į REM.
E.Macronas nori, kad jo partija iškovotų daugumą birželio mėnesio parlamento rinkimuose, kurie, kaip jis tikisi, perbraižys šalies politinį žemėlapį ir išstums ilgai dominavusias tradicines dešiniąsias ir kairiąsias jėgas – socialistus ir respublikonus.
Protingas ar abejingas?
M.Philippe'as yra sportiškas, moka daug kalbų ir yra žinomas kaip intelektualas, tačiau kai kurie kritikai jį laiko per daug abejingu ar net arogantišku.
„Protingas, linksmas ir kartais net truputį pamišęs“, – sakė vienas premjero aplinkos žmogus, dirbęs su juo Respublikonų partijoje, tačiau nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis pridūrė, kad M.Philippe'as kartais net būdavo „šiurkštus“ su savo kolegomis.
„Jį nelengva suprasti“, – sakė vienas vietos politikas jo gimtojoje Normandijoje, pridūręs, jog M.Philippe'as „neturi daug šilumos“, nepaisant daugybės savo gerų savybių.
Žurnalistės Gael Tchakaloff praėjusių metų knygoje apie A. Juppe naujasis premjeras apibūdinamas kaip žmogus, nestokojantis „arogancijos, perdėto pasitikėjimo savimi ir neišmatuojamų ambicijų“.
Žurnalistės Gael Tchakaloff praėjusių metų knygoje apie A. Juppe naujasis premjeras apibūdinamas kaip žmogus, nestokojantis „arogancijos, perdėto pasitikėjimo savimi ir neišmatuojamų ambicijų“.
Naujasis premjeras taip pat laisvalaikiu užsiima boksu, yra parašęs du kriminalinius trilerius ir labai domisi britų premjero Winstono Churchillio gyvenimu.
Jo kolegos ir draugai mėgaujasi jo sugebėjimu įkūnyti tokius gerai žinomus politikus kaip buvę prezidentai Valery Giscardas d'Estaingas, Jacques Chiracas ar Nicolas Sarkozy.
Havre, svarbiame konteinerinių laivų uoste prie Lamanšo sąsiaurio, nuo 2012 metų M.Philippe organizuoja tarptautinę konferenciją „Teigiamos ekonomikos forumas“.
Konferencijoje nagrinėjamos temos, apie kurias kalbėjo ir E.Macronas savo rinkimų kampanijoje – kaip Prancūzijos modernizavimas, siekiant padidinti ekonomikos augimą, tačiau atsižvelgiant į darbininkų teisių ir aplinkos apsaugą. Į ją kviečiami aktyvistai, ekonomistai ir verslo vadovai.
