Naujo karo tarp Rusijos ir Gruzijos nebus, bet Maskvos pripažinimas, kad Pietų Osetija ir Abchazija yra nepriklausomos valstybės, paskatins separatizmą Šiaurės Kaukaze, taip mano Gruzijos buvęs prezidentas E.Ševarnadzė. Pateikiame jo interviu su Interfax.ru korespondentu Vachtangu Lomtadze.
– Eduardai Ambrosevičiau, kaip Jūs vertinate praėjusių metų įvykius?
– Rusijos įsiveržimas į Gruzijos separatistinius regionus buvo lemtinga klaida, kuri bumerangu grįš jai pačiai, nes Šiaurės Kaukaze yra nemažai separatizmo židinių. Pagal Rusijos logiką pripažįstant separatistines teritorijas kyla klausimas, kodėl Abchazija ir Pietų Osetija vertos nepriklausomybės, o Čečėnija, Ingušija, Dagestanas, ta pati Šiaurės Osetija – nevertos.
Karu Abchazijos ir Pietų Osetijos nesugrąžinsi. Su Rusija reikia vesti derybas, bet dabartinė Gruzijos vadovybė sudegino diplomatinių santykių su Maskva tiltus.
Esu įsitikinęs, kad Abchazijos ir Pietų Osetijos pavyzdys būtinai pastūmės kitas Šiaurės Kaukazo respublikas kovoti dėl nepriklausomybės. Tai tik laiko klausimas.
– Jūsų pozicija suprantama. Bet koks likimas laukia Gruzijos, kurioje jau nėra Abchazijos ir Pietų Osetijos?
– Tai irgi laiko klausimas. Reikia manyti, kad Rusija pakeis savo požiūrį į aplinkinį pasaulį ir nežiūrės į kaimynus kaip į priešus, o į šalis kaimynes – kaip į savo kolonijas. Jei Rusija geranoriškai priimtų tarptautinę bendruomenę, būtinai būtų išspręsta ir Gruzijos problema: į jos sudėtį plačios autonomijos teisėmis įeitų Abchazija ir Pietų Osetija. Beje, ta autonomija būtų daug platesnė nei šiandienė šių regionų nepriklausomybė.
– Jūs manote, jog Gruzija niekada nesusigrąžins šių regionų karo veiksmais ir kad tai įmanoma tik derantis su Rusija ir ją įtikinant?
– Manau, būtent taip. Karu Abchazijos ir Pietų Osetijos nesugrąžinsi. Su Rusija reikia vesti derybas, bet dabartinė Gruzijos vadovybė sudegino diplomatinių santykių su Maskva tiltus.
Neatmetu galimybės, kad tokia padėtis, kai su Gruzija nutraukti diplomatiniai santykiai, o valstybei vadovauja Michailas Saakašvilis, su kuriuo Kremlius demonstratyviai nenori kalbėtis, visiškai tenkina Rusijos vadovybę, kuri tokiu būdu nori įšaldyti įsiveržimo į Gruziją rezultatus bei pateikti juos kaip naują realybę.
– Tarptautinė bendruomenė, JAV teigia, kad nepripažįsta tos naujos realybės, sukurtos Rusijos. O tai reiškia, kad palaiko Gruziją?
– Reiškia daug, bet toli gražu ne viską, reikia siekti dialogo su Rusija. Kai buvau Gruzijos prezidentas, tarptautinė bendruomenė ir JAV taip pat mus palaikė. Jungtinės Tautos priėmė septynias rezoliucijas dėl Abchazijos, bet nė viena iš jų nebuvo vykdoma. Ir vis dėl tos pačios priežasties – Rusija buvo prieš.
– Ar tai reiškia, kad Rusija jaučiasi nepažeidžiama ir gali pradėti naują karą su Gruzija?
– Rusija jau daug prarado, pernai pradėdama karą su Gruzija. Tai ne tik finansų ir žmonių praradimas. Smarkiai nukentėjo Rusijos politinis įvaizdis. Manau, kad Rusija nepradės naujo karo su Gruzija, bet stengsis įvairiais būdais jai pakenkti.
– O kam to jai reikia?
– Sovietų Sąjungos vaiduoklis Kremliuje daug kam neduoda ramybės.
