„Panika kyla iš nusiminimo kartu su bejėgiškumu“, – teigė E.Lucasas Europos politikos analizės centrui pateiktame komentare. „Jei tikite, kad Rusijos propaganda yra įtikinama, nes jos siūlomų pinigų sunku atsisakyti, o Vakarai yra susiskaldę ir suglumę, tai jūs negalėsite priimti protingų sprendimų krizės metu“, – sakė jis.
Pasak E.Lucaso, priežasčių liūdėti yra nemažai. „Rusija išsisuko užgrobdama kitą valstybę. Kitas kovų Ukrainoje ratas vis labiau artėja. Ekonominiai sunkumai neatgrasė Putino. Neatgrasė ir Vakarų pasmerkimas“, – dėstė jis.
„Diplomatija neveikia“, – konstatuoja E.Lucasas. „Ukraina ir Europos Sąjunga šneka viena per kitą. ES nesiūlo kelionių be vizų ar rimtų pinigų, Ukrainos vyriausybė – neabejotinai geriausia iš visų buvusių – neįtikina ja abejojančių“, – pridūrė jis.
Vokietija yra problemos dalis. Ji vengia bet kokio Ukrainos narystės ES paminėjimo, net kaip tolimo siekio.
„Vokietija yra problemos dalis. Ji vengia bet kokio Ukrainos narystės ES paminėjimo, net kaip tolimo siekio.
Kai kurie svarsto, ar Vokietija ir Rusija nėra sudarę slapto sandorio, kuriuo Rusijai atitenka Krymas ir rytiniai, sukilėlių valdomi regionai, o Vokietija užveria Ukrainai duris į ES ir NATO. Tai tikriausiai nėra tiesa. Bet Vokietijos diplomatų elgesys verčia nerimauti. Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris tiesiog atsisako kalbėti, kai kiti užsienio reikalų ministrai jo teiraujasi apie Vokietijos poziciją“, – pažymėjo E.Lucasas.
„Nusivylimas pateisinamas. Bet jis neturėtų būti visiškas, mes nesame bejėgiai, – tikino ekspertas. „Estijos užsienio reikalų ministrė Keit Pentus-Rosimannus apie tai kalbėjo konferencijoje Taline. Kalbėti, kad Rusijos jėgos naudojimas Ukrainoje sugriovė Europos saugumo struktūrą yra perdėta, teigė ji. Žymiai geresnė formuluotė būtų, jei teigtume, kad ji buvo pažeista ir turi būti atstatyta. Su dar atsparesnėmis institucijomis, geresniu atgrasymu taisyklių laužytojams“, – sakė E.Lucasas.
Nusivylimas pateisinamas. Bet jis neturėtų būti visiškas, mes nesame bejėgiai, – tikino ekspertas.
„Daug kritikuota Obamos administracija pritaikė griežtas sankcijas Rusijai, sustiprino savo karinį dalyvavimą regione ir paskyrė vieną geriausių generolų, Fredericką Hodgesą, Europos pajėgų vadu“, – pažymėjo jis. „Nieko panašaus nenutiko 2008 metais po karo Gruzijoje“, – pridūrė jis.
„Amerikos izoliacionizmas – kėlęs nerimą prieš kelis metus – jau nyksta. Visi rimti JAV prezidento rinkimų kandidatai (iš abiejų partijų) tiki Amerikos lyderyste Atlanto aljanse. Tuo tiki ir Kongresas“, – pastebėjo E.Lucasas.
E.Lucasas pasidžiaugė, kad svarbų vaidmenį sankcijų klausimu suvaidino Angelos Merkel lyderystė. „ES, dėkui Angelai Merkel (kuri tapo ne tik Vokietijos, bet ir ES užsienio politikos formuotoja) pritaikė beprecedentes sankcijas Rusijai. Ir, dėkui naujajai konkurencijos komisarei Margrethe Vestager, ji suorganizavo ataką, kurią galima prilyginti dronų smūgiui, tiesiai į Kremliaus verslo modelio širdį: dujų eksportą į Europą“, – sakė jis, pridurdamas, kad „Gazprom“ privalo arba keisti savo taktiką, arba mokėti baudas.
E.Lucasas pasidžiaugė, kad svarbų vaidmenį sankcijų klausimu suvaidino Angelos Merkel lyderystė.
„NATO irgi atgavo jėgas. Ji grąžino teritorinę gynybą kaip savo strategijos šerdį. Ji įkūrė naujus regioninius štabus, kurie atsakingi už šiaurės rytų ir pietryčių Europos gynybą, pakeitė savo gynybos planus“, – pastebėjo E.Lucasas, pabrėždamas NATO greitojo reagavimo pajėgų naudą bei Švedijos bei Suomijos suaktyvėjimą gynybos srityse.
„Daug dalykų dar reikia padaryti. Bet mes turėtume formuoti diskusiją būtent šiuo kampu – remiantis praeities standartais – matyti ryškus progresas. Tai nėra tik nešališkumas. Tai taip pat padeda svarbiausius Vakarų įtvirtinimus – moralę valstybėse, kurios yra ant fronto linijos“, – darė išvadą E.Lucasas.
