JAV ieškomas E.Snowdenas planavo iš Maskvos oro uosto išskristi į Havaną jau kitą dieną po atvykimo į Rusiją iš Honkongo. Tačiau jam teko praleisti savo skrydį ir šešias savaites laukti oro uosto tranzitinėje zonoje.
 |
| Edwardo Snowdeno vieta lėktuve |
Cituodamas kelis šaltinius (vieną jų – artimą JAV valstybės departamentui) „Kommersant“ aiškina, kad taip nutiko dėl JAV spaudimo Kubai. Paskutinę akimirką Havana pranešė pareigūnams neįleisti E.Snowdeno į „Aeroflot“ lėktuvą.
Rašoma, kad Kuba nusileido įnirtingam JAV spaudimui. JAV siekia, kad E.Snowdenas būtų jai išduotas dėl kaltinimų valstybės paslapties išdavyste.
Laikraštis taip pat atskleidžia, kad E.Snowdeno pasirinkimas į Kubą skristi per Maskvą buvo siurprizas rusų pareigūnams. Anoniminis Rusijos pareigūnas sakė, kad E.Snowdenas kelias dienas praleido Rusijos konsulate Honkonge, kuriame išdėstė savo planus dėl maršruto. „Jo planas ir pagalbos prašymas mums buvo visiškai netikėtas. Mes jo nekvietėme“, – sakė šaltinis.
Kai praėjusį mėnesį Rusija suteikė E.Snowdenui laikiną prieglobstį, dar labiau subjuro ir taip įtempti Rusijos ir JAV santykiai – JAV prezidentas Barackas Obama atšaukė rugsėjį planuotą susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Papildyta 14.57 val. Snowdenas įtariamas panaikinęs savo pėdsakus elektroninėje erdvėje
JAV vyriausybės pastangos nustatyti, kurią griežtai įslaptintą informaciją E.Snowdenas nusikopijavo iš Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) duomenų saugyklų, liko bevaisės, nes šis buvęs kontraktininkas sumaniai paslėpė savo pėdsakus, ištrindamas įrašus elektroniniuose žurnaluose arba juos apeidamas, nurodė pareigūnai.
 |
| Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos analitikas Edwardas Snowdenas |
Tokie įrašai būtų parodę, kokią informaciją E.Snowdenas peržiūrėjo arba parsisiuntė.
Vyriausybės tyrėjai suka galvas, kaip pergudrauti akivaizdų E.Snowdeno gebėjimą išvengti saugiklių, turinčių susekti be atitinkamo leidimo įslaptintą informaciją naudojančius asmenis ir atgrasyti kitus nuo tokių veiksmų, sakė pareigūnai, pageidavę, kad jų vardai nebūtų viešinami, nes jie nebuvo įgalioti viešai aptarinėti šių opių klausimų.
Liepą, praėjus beveik dviem mėnesiams nuo pirmųjų E.Snowdeno nutekintos informacijos paviešinimų, NSA direktorius Keith Alexanderis atsisakė komentuoti, ar jo agentūra žino, kiek informacijos parsisiuntė buvęs kontraktininkas arba kiek NSA failų jis gali turėti.
Direktorius argumentavo, kad šiuo metu vykdomas baudžiamasis tyrimas, todėl jis negali atskleisti tokios informacijos.
Naujausi pranešimai temdo JAV prezidento Baracko Obamos administracijos patikinimus Kongresui, kad NSA vykdomų didžiulio masto elektroninio šnipinėjimo programų informacijos neįmanoma netinkamai panaudoti, nes tos sistemos budriai stebimos ir tikrinamos.
Kyla klausimas: jeigu E.Snowdenui pavyko apeiti pačios NSA vidinius saugiklius, kiek kitų darbuotojų arba kontraktininkų sugebėtų padaryti tą patį?
