Kita vertus, pastebi E.Račius, tai kaip tik yra atsakas į modernybę ar net postmodernybę, todėl atsakymas galėtų būti bendras: žmonės, kurie susigundo vykti į tą besikuriančią valstybę, atmeta arba priešinasi tai krypčiai, kurią žmonija pasirinko per pastarąjį šimtmetį.
„Tačiau įdomu, kad priemonės, kuriomis komunikuojama, yra modernios. Pirmiausia internetas yra ta priemonė, per kurią žmonės gauna informaciją, nutaria prisijungti ir tada vyksta kaip savanoriai į ginkluotąsias pajėgas arba tiesiog ketina būti naujakuriai naujoje valstybėje.“
Prisijungti prie IS skatina tapatybės paieškos
„Man 20 metų, gimiau Jungtinėje Karalystėje, užaugau Braitone, ten pat studijavau ir dirbau. Man patinka žiniasklaida, kinas, dizainas, plaukimas. Dalyvauju Sirijos pilietiniame kare, nes jaučiu pareigą kovoti už islamą. Sakoma, kad musulmonų tauta yra vienas kūnas. Jei dalis skundžiasi, kita dalis reaguoja. Tai nėra Sirijos konfliktas, tai yra islamo konfliktas“, – kalba Ameras Deghayesas, į pilietinio karo nuniokotą Siriją išvykęs praėjusiais metais, nors du jo broliai žuvo kovodami prieš Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimą.
Kai kuriuose vaizdo įrašuose girdi žmones, prašančius pagalbos. Jie klausia, kur yra musulmonų tauta, kur yra jaunimas, kur vyrai. Jis kalba apie mus. Tai mane paskatino važiuoti, – A.Deghayesas.
Vaikinas nusprendė prisijungti prie Al-Nusros fronto, kurį iš „Al-Qaeda“ 2013 m. perėmė ekstremistų judėjimas „Islamo valstybė“.
Pasaulio naujienų kanalo „Vice News“ žurnalistams A.Deghayesas pasakoja, kad situaciją Sirijoje jis stebėjo vaizdo įrašuose, kuriuos rasdavo internete: „Analizavau, kokia yra situacija, kodėl vyksta karas. Kai kuriuose vaizdo įrašuose girdi žmones, prašančius pagalbos. Jie klausia, kur yra musulmonų tauta, kur yra jaunimas, kur vyrai. Jis kalba apie mus. Tai mane paskatino važiuoti.“
Vieną vaizdo įrašų, pavadinimu „Nėra gyvenimo be džihado“, interneto svetainėje „Youtube“ išplatino „Islamo valstybės“ žiniasklaidos centras „Al Hayat“, pasaulyje laikomas propagandos mašina. Pievoje sėdi penki vyrai, apsirengę rusvai žalsvos spalvos drabužiais, galvas apsirišę skaromis, rankose jie laiko ginklus. Vienas iš jų anglų kalba kreipiasi į tikinčiuosius, esą pranašas Alachas siunčia jiems žinią prisijungti prie džihado kovotojų.
„Mes turime brolių iš Bangladešo, Kambodžos, Australijos, Jungtinės Karalystės“, – sako jis.
Mes nežinome, kas mes esame, gyvename „baltųjų“ kultūroje ir suprantame, kad dauguma gali mūsų nemėgti, gali būti priešiškai nusiteikę prieš islamą išpažįstančius musulmonus, – sakė M.Shaikhas.
„Yra daugybė asmeninių priežasčių, kodėl jauni žmonės prisijungia prie „Islamo valstybės“, – sako Mubinas Shaikhas, knygos „Slaptasis džihadas“ autorius. Jis gimė ir augo Kanadoje, būdamas 19 metų tapo Talibano kovotoju Indijoje ir Pakistane, taip pat dvejus metus praleido Sirijoje. Interviu Kanados televizijai M.Shaikhas pasakoja, kad musulmonai, gyvenantys vakarietiškoje kultūroje, dažnai jaučiasi neatradę savo tapatybės.
„Kartais tai lemia skurdas, tačiau ne visada. Pavyzdžiui, aš esu kilęs iš aukštesnės vidurinės klasės šeimos, turėjau visas galimybes ir dauguma žmonių mane mėgo. Musulmonų mažumoms, kurios gyvena Vakaruose, daugeliui mūsų, kyla tapatybės klausimai. Mes nežinome, kas mes esame, gyvename „baltųjų“ kultūroje ir suprantame, kad dauguma gali mūsų nemėgti, gali būti priešiškai nusiteikę prieš islamą išpažįstančius musulmonus. Tokiu atveju aš pradėsiu ieškoti kažko kito, kam galiu priklausyti“, – svarsto M. Shaikhas.
Įtraukiamos nepilnametės merginos
Prieš 10 metų M. Shaikhas atsisakė ekstremistinių pažiūrų ir grįžo į Kanadą. Dabar jam 39-eri. Vyras bendradarbiauja su šalies policija ir teikia informaciją apie jaunuolius, planuojančius prisijungti prie teroristinių grupuočių. Į Artimuosius Rytus keliauja ne tik jauni vyrai, norintys tapti džihadistais, bet ir merginos, dar nesulaukusios pilnametystės.
Šiemet žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie 15-metę Amirą, kuri su dviem draugėmis kovo mėnesį slapta išvyko iš Didžiosios Britanijos, kaip manoma, norėdamos ištekėti už džihadistų Sirijoje. Birželį Turkijos pasienyje buvo sulaikyta 19-metė Varvara, atskridusi iš Rusijos, jos motyvai nežinomi. Praėjusiais metais kirsti Irako ir Sirijos sienas bandė paauglės iš JAV, Prancūzijos, Australijos bei kitų pasaulio valstybių.
Pasak M.Shaikho, jaunos merginos yra labai pažeidžiamos, o „Islamo valstybė“ puikiai panaudoja šiuolaikines bendravimo priemones: „Dauguma tokių moterų gyvena fantazijų pasaulyje. Jos praleidžia valandų valandas žiūrėdamos propagandinius vaizdo įrašus, manydamos, kad kovotojai yra džihado princai. Ir toms merginoms, kurios kasdien girdi „tu negali turėti vaikino, negali kalbėtis su vyrais, vienintelis kelias turėti intymių santykių yra santuoka“, tai vienintelė galimybė, kurią jos mato“.
Jos raginamos netikėti tuo, ką sako ne musulmonai. Tai veikia kaip kultas, – sakė M.Shaikhas.
Merginos, pastebi M.Shaikhas, patenka į tokią aplinką, kurioje priimtini tik tie žmonės, kurie priklauso „Islamo valstybei“, bet iš tikrųjų jos nežino, kas yra kitoje pusėje.
„Jos raginamos netikėti tuo, ką sako ne musulmonai. Tai veikia kaip kultas. Tik atvykusios jos pamato realybę. Kelio atgal nėra. Ištrūkti joms pavyksta labai retai“, – pabrėžia jis.
M.Shaikhas prisimena, kad „Islamo valstybės“ kontroliuojamoje teritorijoje Sirijoje jam teko kalbėtis su viena mergina apie džihadistų naudojamas technikas: jie merginoms sako, kad myli, kad pasiilgo, siunčia dovanas, knygas, šokoladus, kalbasi, naudodamiesi „Skype“ programa.
„Mes žinome, kad paauglių smegenys nėra fiziškai išsivysčiusios, jie tik pradeda mąstyti savarankiškai. Šiame amžiuje jie yra labai pažeidžiami“, – įsitikinęs M.Shaikhas.
„Islamo valstybė“ moteris naudoja kaip įrankį pritraukti kuo daugiau vyrų.
Tokius atvejus tirianti Karališkojo Londono koledžo profesorė, kovos su terorizmu specialistė Katherine Brown teigia, kad moteris, kaip ir vyrus, motyvuoja tiek asmeninės, tiek politinės priežastys. O „Islamo valstybė“ moteris naudoja kaip įrankį pritraukti kuo daugiau vyrų.
„Nerimą kelia prielaida, kad jos tiesiog yra džihadistų nuotakos. Jos nesikauna, nepriima politinių ar asmeninių sprendimų. Mes galime suvokti, kodėl žmonės asmeniškai priima sprendimą prisijungti, tačiau turime savęs paklausti, kokia nauda teroristinei grupuotei, kai į ją įstoja jaunos moterys“, – svarsto K. Brown.
Kovos su terorizmu specialistės teigimu, moterys „Islamo valstybės“ kovotojams naudingos ne tik dėl savo įgūdžių – jos skatina vyrus prisijungti ir naudojamos tam, kad palaužtų vyriškumą.
„Taip pat neturėtume ignoruoti moterų patiriamo smurto, manydami, kad karo lauke jos palaiko taiką. Galiausiai turime suvokti, kad iš dalies moterys įneša simbolinės pridėtinės vertės – vertingi jų kūnai. Tačiau už to slypi daugiau“, – teigia K. Brown.
IS peržengia nacionalinių valstybių ir tautų sampratas
Birželio 29 d. sueis metai, kai „Islamo valstybė“ oficialiai paskelbė įkurianti kalifatą su sostine Raka. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Egdūno Račiaus, ne visais atvejais galima sakyti, kad jauni žmonės yra verbuojami. Atvykti į Iraką arba Siriją juos gali skatinti mintys apie besikuriančią ir stiprėjančią naują, modernią valstybę.
„Žodis „verbuoja“ ne visai tinkamas. Verbuoja į organizacijas, sektas, bet, kai kalbame apie kalifatą, kalbame apie besikuriančią valstybę. Galbūt, mūsų akimis, nelabai priimtiną ir neteisėtą valstybę, bet vis tiek apie labai įdomų darinį, kuris peržengia nacionalinių valstybių, tautų ir nacijų sampratas ir, žiūrint iš modernios perspektyvos, yra labai archajiškas“, – sako islamo tyrinėtojas E. Račius.
Kita vertus, pastebi jis, tai kaip tik ir yra atsakas į modernybę arba net postmodernybę, todėl atsakymas galėtų būti bendras: žmonės, kurie susigundo vykti į tą besikuriančią valstybę, atmeta arba priešinasi toms tendencijoms, tai krypčiai, kurią žmonija pasirinko per pastarąjį šimtmetį.
„Tačiau įdomu, kad priemonės, kuriomis komunikuojama, yra modernios. Pirmiausia internetas yra ta priemonė, per kurią žmonės gauna informaciją, nutaria prisijungti ir tada vyksta kaip savanoriai į ginkluotąsias pajėgas arba tiesiog ketina būti naujakuriai naujoje valstybėje. Atrodo, kad jos funkcionavimas net ir tokios intensyvios bombardavimo kampanijos akivaizdoje yra nesužlugdytas, ir tai dar viena tema, kodėl arba kaip tokia gležna valstybė, kuri taip negatyviai pristatoma pasauliui, sugeba išlikti net tada, kai JAV su partneriais taip intensyviai stengiasi ją sužlugdyti“, – svarsto E. Račius.
Teroristinių išpuolių skaičius išaugo trečdaliu
JAV savaitės pradžioje išplatino ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2014 m., palyginti su ankstesniais metais, teroristinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo trečdaliu. Daugiausiai jų įvykdė „Islamo valstybė“, kuri ir toliau plečiasi bei aktyviai rengia atakas. Jai neseniai prisiekė islamistai kovotojai iš keturių Rusijos Šiaurės Kaukazo regionų, prieš keletą dienų pasirodė pranešimų apie sunaikintą Palmyrą ir brutalius veiksmus prieš kurdų kovotojus.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas prieš pusmetį paskelbė planus į šalį neįleisti britų, kurie įtariami prisidėję prie išpuolių.
JAV prezidentas Barackas Obama ne kartą sakė, kad iki šiol šalis neturi užbaigtos strategijos, kaip padėti Irakui atsikovoti grupuotės valdomas teritorijas. Pagrindinė šiuo metu vykdoma taktika prieš „Islamo valstybę“ – rengiami antskrydžiai. O Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas prieš pusmetį paskelbė planus į šalį neįleisti britų, kurie įtariami prisidėję prie išpuolių.
Be karinio įsikišimo arba sienų kontrolės, šalys taip pat akcentuoja švietimo svarbą. Kuriasi bendruomenės, kurios konsultuoja musulmonus religiniais klausimais. Taip pat šią savaitę Pakistano politikai išleido 900 puslapių knygą, skirtą Didžiosios Britanijos moksleiviams apie islamistines grupuotes ir jų ideologiją. Tačiau neaišku, ar šalies valdžia šį leidinį įtrauks į privalomą mokymo programą.
