Ministerija sakė, kad tyrimai atskleidė, jog grupuotei vadovavo įtariamasis, gavęs finansinę ir logistinę pagalbą bei nurodymus įvykdyti atakas iš Brolijos lyderių, gyvenančių Katare.
„Musulmonų brolija“ neigia bet kokį ryšį su sekmadienį Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje nugriaudėjusiu sprogimu .
Šis incidentas buvo daugiausiai krikščionių gyvybių nusinešusi nelaimė pastaraisiais metais. Krikščionių Egipte yra mažuma – šią religiją išpažįsta tik apie 10 proc. šalies gyventojų.
Vidaus reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad tyrimai parodė, jog įtariamasis mirtininkas sprogdintojas, 22 metų Mahmoudas Shafikas Mohamedas Mostafa buvo areštuotas 2014 metais, kai ginkluotas saugojo Musulmonų brolijos automobilių kolonas. Jis buvo paleistas tų pačių metų gegužę.
Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi anksčiau pirmadienį, per nelaimės aukų laidotuves, nurodė, kad sprogdintojas mirtininkas buvo M.Sh.M.Mostafa.
Jis buvo ieškomas dar dviejose bylose, susijusiose su fundamentalistų grupuotėmis, sakoma ministerijos pranešime.
Įvykio vietoje rastų jo kūno dalių DNR sutapo su jo šeimos DNR, sakoma pranešime.
Per tyrimą pareigūnai M.Sh.M.Mostafos ir jo grupuotės slėptuvėje rado du sprogimui paruoštus sprogstamuosius diržus ir kitokių medžiagų, naudojamų gaminti sprogstamiesiems įtaisams.
Išpuolis buvo įvykdytas per sekmadienio pamaldas bažnyčioje, esančioje greta Šv.Morkaus katedros, Koptų Bažnyčios popiežiaus Tawadroso II būstinės.
Už sprogdinimą dar niekas neprisiėmė atsakomybės, tačiau į Koptų krikščionis Egipte jau yra taikytasi ir anksčiau.
Įtariamieji įvardyti
Vidaus reikalų ministras taip pat įvardijo keturis kitus žmones, kurie, A.F.al Sisi teigimu, buvo areštuoti.
Rami Mohamedas Abdel Hameedas Abdel Ghani yra įtariamas suteikęs sprogdintojui mirtininkui prieglobstį, jį apmokęs bei paslėpęs sprogmenis.
Trys kiti įtariamieji yra Mohamedas Hamdi Abdel Hamidas Abdel Ghani, Mohsenas Mostafa el Sayedas Qassemas ir Ola Hussein Mohamed Ali. Pastaroji yra moteris.
Sulaikytieji bus pristatyti nacionalinio saugumo prokurorams, o pareigūnai tebeieško kitų įtariamųjų, nurodoma pranešime.
Jame taip pat sakoma, kad grupuotei vadovavo įtariamasis Mohabas Mostafa el Sayedas Qassemas, dar vadinamas „Daktaru“. Jis 2015 metais atvyko į Katarą, kur susitiko su keliais „Musulmonų brolijos“ lyderiais, palikusiais Egiptą.
M.M.el S.Qassemui buvo pasiūlyta finansinė ir logistinė parama, kad Egipte būtų įvykdyta atakų. Jam grįžus jis išvyko į Šiaurės Sinajaus provinciją, kur islamistų sukilėliai mokė jį naudotis ginklais ir gaminti sprogstamuosius įtaisus.
Kai M.M.el S.Qassemas grįžo namo į Kairą, „Musulmonų brolijos“ nariai, gyvenantys Katare, nurodė jam pradėti ruoštis ir planuoti atakas, nukreiptas prieš Koptus.
Tomis atakomis „norėta pakurstyti didžiulio masto religinių grupių krizę“, tačiau nenorėta su jomis sieti grupuotės, sakė vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Pranešime sakoma, kad grupuotė, žinoma kaip „Egipto revoliucinė taryba“, numanoma Musulmonų brolijos atšaka, gruodžio 5 dieną išleido pareiškimą, kuriuo „žadama taikytis į ortodoksų bažnyčios vadovus, nes šie remia valstybę“.
Sekmadienį nugriaudėjęs sprogimas buvo didžiausia ataka prieš Koptų krikščionių bendruomenę nuo 2011 metų. Tąsyk Aleksandrijos uostamiestyje per mirtininko sprogdintojo išpuolį šalia bažnyčios žuvo daugiau kaip 20 maldininkų.
Koptai buvo persekiojami ir diskriminuojami dar valdant Hosni Mubarakui. Šis po 30 metų trukusio valdymo buvo nuverstas per 2011 metų sukilimą.
2013 metais nuvertus „Musulmonų brolijos“ palaikomą prezidentą Mohammedą Morsi jo šalininkai islamistai apkaltino krikščionių bendruomenę parėmus jo pašalinimą iš posto.
Jie pabrėžė, kad 2013 metų liepą, kai A.F.al Sisi per televiziją pranešė apie M.Morsi nuvertimą, šalia jo, tuomečio kariuomenės vado, apsupto musulmonų ir opozicijos veikėjų, stovėjo ir Tawadrosas II.
Po daugybę gyvybių nusinešusio dviejų M.Morsi palaikančių protestuotojų stovyklų išvaikymo Kaire, įvykdyto saugumo pajėgų, buvo užpultos mažiausiai 42 bažnyčios, kelios dešimtys mokyklų, namų bei įstaigų, priklausančių koptams, nurodė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“.
