Šis dokumentas yra viena iš svarbiausių politinių gairių, kurios buvo parengtos po to, kai kariškiai pernai liepą nušalino pirmąjį demokratiškai išrinktą Egipto prezidentą Mohamedą Mursi.
Dviejų dienų balsavimas, kuris vyksta tvyrant baimės ir bauginimų atmosferai, taip pat laikomas referendumu dėl tikėtino Egipto aukščiausio rango generolo Abdel Fattaho al Sisi kandidatavimo į prezidentus.
Tai taip pat yra pirmoji proga kariškiams pasitikrinti, ką visuomenė mano apie jų įvykdytą ir plačiai remtą perversmą, per kurį valdžios neteko islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas Mursi ir jo Musulmonų brolijos judėjimas.
Tvirtas visuomenės „taip“ ir didelis aktyvumas suteiks legitimumą po perversmo sekusiai įvykių virtinei ir sužlugdys islamistų argumentus, kad M.Mursi tebėra tautos išrinktas prezidentas.
Musulmonų brolija, kuri jau paskelbta teroristine organizacija, ragino boikotuoti balsavimą.
Tuo tarpu M.Mursi laukia trys atskiri teismo procesai dėl kaltinimų nusikaltimais, už kuriuos jam gali būti skirta mirties bausmė.
Net 160 tūkst. karių ir 200 tūkst. policininkų visame Egipte antradienį ir trečiadienį rūpinsis saugumu balsavimo punktuose.
Beprecedenčių saugumo priemonių imtasi dėl ne vieną mėnesį besitęsiančio smurto, dėl kurio valdžia kaltina islamistų kovotojus.
Per pusmetį nuo M.Mursi nušalinimo buvo įvykdytas pasikėsinimas į vidaus reikalų ministrą ir surengta daugybė išpuolių prieš aukštus saugumo pareigūnus, karininkus, policininkus bei saugumo ir karinės žvalgybos būstines provincijose.
Antradienį likus kelioms valandoms iki balsavimo apylinkių atidarymo Kaire prie vienų teismo rūmų sprogo bomba. Sprogimas didelės žalos nepadarė, žmonės per jį nenukentėjo.
M.Mursi šalininkai, naujosios konstitucijos projektą pavadinę „kraujo konstitucija“, pažadėjo per balsavimą rengti didžiules demonstracijas. Vyriausybė savo ruožtu įspėjo, jog bus imtasi griežtų priemonių prieš bet kokius mėginimus sutrikdyti referendumą.
Artėjant balsavimui Egiptas buvo labiau panašus į šalį, kuri kariauja, o ne į valstybę, besirengiančią perėjimui prie demokratinio valdymo.
Vyriausybė ir žiniasklaida, kurios didžioji dalis yra visiškai lojali armijai, stengėsi pateikti referendumą kaip būtiną žingsnį siekiant šalies saugumo ir stabilumo, dėl kurio negali būti jokių nuomonių skirtumų.
Buvo išdalyti šimtai tūkstančių agitacinių lapelių, lankstinukų ir plakatų, kuriuose egiptiečiai raginami referendume pasakyti „taip“. Už bet kokią agitaciją balsuoti prieš konstituciją grėsė areštas.
Šis referendumas yra jau šeštasis visuotinis balsavimas Egipte nuo 2011-ųjų, kai per visuotinį sukilimą buvo nušalintas autoritarinis šalies lyderis Hosni Mubarakas, o penki ankstesni balsavimai veikiausiai buvo laisviausi per visą šalies istoriją.
Nors mažai tikėtina, kad referendumo rezultatai bus suklastoti, jis vyksta tokiu metu, kai dauguma laisvių, kurios buvo iškovotos per H.Mubarako režimą nuvertusį sukilimą, vėl buvo suvaržytos. Tai nutiko per mažiau nei metus nuo M.Mursi nušalinimo. Jis valdžioje taip pat buvo vos vienerius metus.
Naujoji konstitucija, kurios projektą parengė liberalių pažiūrų politikų dominuojamas komitetas, paskirtas kariškių remiamos vyriausybės, uždraus religiniu pagrindu įsteigtas politines partijas, suteiks moterims ir vyrams lygias teises ir gins krikščionių mažumos statusą.
Tačiau šis dokumentas taip pat suteiks kariuomenei specialų statusą, leisiantį jai savarankiškai paskirti gynybos ministrą, kuris šias pareigas eis aštuonerius metus, ir teisti civilius gyventojus kariniuose tribunoluose.
Šis konstitucijos projektas iš esmės yra gerokai pataisyta konstitucijos, kurią parengė M.Mursi islamiškų pažiūrų sąjungininkai, versija.
Ta konstitucija buvo priimta 2012 metų gruodį referendume, kuriame už ją balsavo 64 proc. rinkėjų, tačiau balsavusiųjų aktyvumas tuomet buvo tik kiek didesnis bei 30 procentų.
Jei per antradienio ir trečiadienio balsavimą visuomenė pasakys aiškų „taip“ naujajai konstitucijai, tai taip pat suteiks tvirtą mandatą generolui Abdel Fattahui al Sisi kandidatuoti į prezidentus vėliau šiais metais numatytuose rinkimuose.
Generolas dar aiškiai nepasakė, ar ketina siekti valstybės vadovo posto, tačiau tokia tikimybė kiekvieną dieną atrodo vis realesnė.
