Egipto, regis, jau laukė atsigavimas, nors ir kuklus. Daugybė krizių ilgus metus čiulpė kraują iš šalies ekonomikos ir turizmo, bet pastaruoju metu buvo matyti ir gyvybės ženklų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau buvo pasakęs Egipto lyderiui Abdeliui Fattah el-Sisi, kad gali netrukus atnaujinti skrydžius iš Rusijos miestų į Raudonosios jūros kurortą Šarm el Šeichą.
Skrydžiai buvo sustabdyti, kai pernai virš Sinajaus dykumos buvo susprogdintas Rusijos oro linijų „Metrojet“ keleivinis lėktuvas. Atsakomybę už tą išpuolį prisiėmė vadinamoji „Islamo valstybė“, kurios samdinys sugebėjo įnešti sprogmenį į orlaivį.
Po V.Putino gerų žinių paskelbė Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija, kuri pasirinko Luksoro miestą, kur galima aplankyti garsųjį Karalių slėnį, 2016 metų pasaulio turizmo sostine.
Bet tada ketvirtadienį Egiptas grįžo į jau taip gerai pažįstamą tamsą. Oro linijų „EgyptAir“ lėktuvas su 66 žmonėmis, skridęs iš Paryžiaus į Kairą, dingo iš radarų ekranų ir sudužo Viduržemio jūroje.
Kalba apie teroristinį aktą
Jau daug metų egiptiečiai kone neturi šansų atsigauti po vienos krizės, kai užklumpa kita. Tai griūva ekonomika, tai sminga valiutos vertė, tai staiga sužydusią demokratiją vėl pakeičia karinė valdžia, tai įsiplieskia „Islamo valstybės“ džihadistų sukilimas.
Ketvirtadienio katastrofa tapo tokiu šoku, kad Egipto lyderiai net numojo rankomis ir nereagavo, kaip jau buvo įprasta, tyla ir slaptumu.
O ketvirtadienio katastrofa tapo tokiu šoku, kad Egipto lyderiai net numojo rankomis ir nereagavo, kaip jau buvo įprasta, tyla ir slaptumu. Jie atvirai teigė, kad „EgyptAir“ lėktuvas galėjo nukristi dėl teroristinio išpuolio.
Egipto civilinės aviacijos ministras Sherifas Fathy pripažino ir tai, kad šalies pareigūnai suklydo skelbdami tam tikrus duomenis, ir tai, jog katastrofą greičiausiai įmanoma sieti su islamo ekstremistais.
„Pirmoji reakcija šį kartą buvo kitokia, – teigė tyrimo centro „Century Foundarion“ Niujorke vyresnysis analitikas Michaelas Wahidas Hanna. – Nematėme tiek išsisukinėjimo kiek anksčiau“.
Vyriausybė į Rusijos oro linijų lėktuvo katastrofą Sinajaus pusiasalyje pernai iš tiesų reagavo kitaip. Tuomet kabineto atstovai atkakliai neigė bet kokią galimybę, kad orlaivį susprogdino džihadistai, o po kelių mėnesių staiga pakeitė poziciją.
Valdžia pamėgusi slapukauti
Tokie gynybiniai manevrai buvo įprasti Egipto pareigūnams, o toks jų elgesys siutino šalies sąjungininkus. Šie atvirai reiškė abejones dėl egiptiečių gebėjimo vykdyti skaidrius tyrimus.
A.F.el-Sisi vyriausybė šįmet viešai susikirto su Italija dėl italo studento Giulio Regeni nužudymo Kaire vasarį. Roma įtarė, kad Egipto saugumo pajėgos slepia informaciją, o Kairas iki šiol taip ir neištyrė nusikaltimo.
Be to, Egiptas ilgai išsisukinėjo ir neteikė informacijos apie aštuonių meksikiečių žūtį pernai rugsėjį. Užsieniečius, kurie keliavo dykuma, pražudė Egipto aviacijos smūgiai. Aišku, bombos į turistus buvo paleistos per klaidą, bet Meksikos vyriausybę įsiutino egiptiečių slapukavimas.
Dėl aiškumo stokos Egipto žiniasklaidoje per kelias valandas pasirodė nemažai sąmokslo teorijų apie katastrofos priežastis.
Prie tokio elgesio Egipte, regis, įpratę visi. Ketvirtadienį į Kairo oro uostą atvykę „EgyptAir“ lėktuvu skridusių keleivių artimieji ir draugai demonstravo cinizmą.
„Mes nieko nežinome. Visi oficialūs paaiškinimai yra tik propaganda“, – manė Mervat Moamen, laukusi žinių apie savo draugą – skrydžių palydovą Samarą Ezzą el-Deeną.
Dėl aiškumo stokos Egipto žiniasklaidoje per kelias valandas pasirodė nemažai sąmokslo teorijų. Net valstybės finansuojamame dienraštyje „Al Ahram“ savamokslis ekspertas aiškino, kad lėktuvą numušė elektromagnetinio pulso ginklas.
Dar ieško ką apkaltinti?
Akivaizdu, kad chaosas tęsiasi. O į Egiptą atvykstančių turistų skaičius šiais metais sumažėjo 40 proc. Tolesnis skaičiaus kritimas greičiausiai dar labiau susilpnintų Egipto valiutą – svarą. Tai savo ruožtu lemtų didesnę infliaciją ir dar aršesnį spaudimą A.F.el-Sisi.
Prezidentas į bet kokią kritiką atsako represijomis. Praėjusį savaitgalį į kalėjimą buvo pasiųsti 152 jauni žmonės, drįsę dalyvauti protestuose prieš dviejų salų Raudonojoje jūroje perdavimą Saudo Arabijai.
Vis dėlto analitikai teigia, kad „EgyptAir“ lėktuvo katastrofa gali tapti gera galimybe A.F.el-Sisi vėl sutvirtinti ryšius su sąjungininkais. Ketvirtadienio vakarą Egipto prezidentūra jau sulaukė skambučių su užuojauta iš Italijos, Graikijos, Saudo Arabijos, Prancūzijos.
Tačiau analitikas M.W.Hanna randa ir ciniškesnį paaiškinimą. Esą egiptiečiai atviresni dėl to, kad laukia, kol galės apkaltinti kitą šalį.
Šiuo atveju – Prancūziją, nes lėktuvas pakilo iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto, kuriame numanomas teroristas galbūt galėjo įsinešti į orlaivį sprogmenį.
