Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuosekliai reikalauja, kad NATO šalys Europoje skirtų daugiau lėšų gynybai – Aljansas rekomenduoja 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Daugelis Europos valstybių tokio rodiklio nesiekia, tad šiuo metu JAV dalis bendrame NATO biudžete siekia net 70 proc.
Tokią pat žinią į Senąjį žemyną trečiadienį atsivežė ir naujasis JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas. Jis pareiškė, kad sąjungininkai turi laikytis NATO gairių dėl finansavimo, o priešingu atveju amerikiečiai apsvarstytų savo paramos Aljansui dydį.
J.C.Junckeriui tai, regis, visiškai nepatinka, nors daugelis gynybos analitikų jau seniai atkreipia dėmesį, kad europiečių indėlis į NATO pajėgumus nėra pakankamas.
„Tokią žinią amerikiečiai skleidžia jau daug daug metų. Aš esu tvirtai nusistatęs prieš mūsų stūmimą į visa tai“, – teigė EK pirmininkas, dalyvaujantis susitikimuose Miuncheno saugumo konferencijos paraštėse.
Vašingtonas seniai reikalauja, kad NATO narės turi skirti gynybai du procentus BVP, bet šį lygį palaiko tik nedaugelis, nors dėl to susitarta per NATO viršūnių susitikimą Velse dar 2014 metais.
Iki šiol tik JAV, Jungtinė Karalystė, Estija, Graikija ir Lenkija laikosi 2 proc. lygmens arba jį viršija. Tiesa, netrukus rodiklį pasieks ir Lietuva bei Latvija.
J.C.Junckeris tvirtino žinantis, kad, pavyzdžiui, Vokietija negalėtų pasigirti pertekliniu biudžetu, jei gynybos finansavimą padidintų nuo 1,22 proc. BVP iki 2 proc. BVP.
„Man nepatinka, kai mūsų amerikiečiai draugai taip siaurina saugumo koncepciją iki karybos“, – sakė EK pirmininkas, manantis, kad būtų protingiau kalbėti apie „modernią stabilumo politiką“.
„Jei pažvelgtume, ką Europa – palyginti su Jungtinėmis Valstijomis – daro gynybos prasme, įskaitant pagalbą besivystančios šalims ir humanitarinę pagalbą, paveikslas būtų kitoks. Moderni politika negali reikšti vien gynybos finansavimo didinimo.
Europiečiams reikia geriau sutvirtinti gynybos finansavimą ir efektyviau leisti lėšas“, – pridūė J.C.Junckeris.
