Kyjivas nori kuo greičiau įstoti į 27 šalių bloką ir paragino oficialias stojimo derybas pradėti jau šiais metais – daug greičiau, nei tai pavyko padaryti bet kuriai kitai kandidatei.
Kelios Europos Sąjungos sostinės skeptiškai vertina, ar tai bus įmanoma, nes reikalaujama, kad Ukraina pirmiausia įvykdytų antikorupcines reformas ir susitvarkytų savo politinį ir ekonominį gyvenimą.
Tačiau Ukrainos kova taip pat įkvėpė EK pirmininkę U.von der Leyen, kaip ji sakė Europos Parlamento nariams diskusijose, skirtose artėjančioms pirmosioms karo metinėms paminėti.
Kreipdamasi į Europos Parlamentą Strasbūre U.von der Leyen sakė, kad praėjusią savaitę Briuselyje iš prezidento Volodymyro Zelenskio išgirdo džiugių naujienų, taip pat ir kai anksčiau su savo vadovaujama Komisija lankėsi Kyjive.
„Tai girdėjote iš prezidento Zelenskio šioje salėje. Aš tai mačiau su savo kolegomis Kyjive. Žinau tai iš savo kolegų Komisijoje, jie tai patvirtina kiekvieną dieną“, – sakė ji.
„Nepaisant karo, nepaisant kovos su agresoriumi, ukrainiečiai daro apčiuopiamą pažangą“, – sakė ji ir sulaukė plojimų.
„Jie žino, kad įstojimas į mūsų sąjungą yra nuopelnais pagrįstas procesas. Jie priėmė teisėkūros reformas, kurios, kaip manė kiti, užtruks ne vienerius metus, – kalbėjo U.von der Leyen. – Jie daro tokią pažangą, nes visa širdimi ir siela siekia Europos.“
Kad nauja valstybė įstotų į Europos Sąjungą, paprastai reikia kelerių metų, dažnai net daugiau nei dešimtmečio, derybų, o keleto Vakarų Balkanų šalių paraiškos jau ilgą laiką atidėtos.
Tačiau Kyjivas ir jo šalininkai mano, kad narystės proceso paspartinimas būtų tvirtas ženklas prezidento Vladimiro Putino Maskvos režimui ir duoklė Ukrainos gynėjams.
Užkulisiuose kai kurių valstybių narių diplomatai, siekdami suvaldyti lūkesčius, menkina Ukrainos viltis, tačiau kai kurie Europos Parlamento nariai palaikė U.von der Leyen optimizmą.
Didžiausios politinės frakcijos, centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), vadovas Manfredas Weberis, į tai parlamente atsakė, kad EP nariai sieks palaikyti Ukrainą, net jei ES vadovai tam nepritars.
„Mūsų draugai ukrainiečiai kiekvieną dieną mums rodo, ką reiškia būti europiečiu“, – sakė M.Weberis.
„Ursula von der Leyen vadovavo raginimams suteikti kandidatės statusą mūsų draugams ukrainiečiams, ir būkime tikri, kad tam ne itin pritarė Scholzas, Macronas, Sanchezas“, – pridūrė jis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pasiūlė V.Zelenskiui paramą ir didelę karinę bei finansinę pagalbą.
Tačiau Europos lyderiai atsargiai vertino idėją, kad Ukraina galėtų tapti ES nare greičiau arba palengvintomis sąlygomis.
Europos Parlamentas ketvirtadienį balsuos dėl rezoliucijos, skirtos Maskvos karo Ukrainoje metinėms paminėti, o Europos Komisija rengia dešimtąjį ekonominių sankcijų Rusijai paketą.
