Remiantis aukšto lygio ekspertų grupės darbu ir atsižvelgiant į viešų konsultacijų rezultatus bus parengta ES lygmens strategija, kaip kovoti su melagingų žinių platinimu. Ši strategija turėtų būti pristatyta 2018 m. pavasarį, nurodoma EK pranešime.
„Laisvė gauti ir skleisti informaciją bei žiniasklaidos pliuralizmas įtvirtinti ES pagrindinių teisių chartijoje. Gyvename amžiuje, kuriame beveik skęstame teisingos ir neteisingos informacijos sraute. Todėl turime suteikti piliečiams priemonių atskirti melagingas žinias, didinti pasitikėjimą internete ir valdyti gaunamą informaciją“, – sakė pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas.
„Turime rasti saviraiškos laisvės, žiniasklaidos pliuralizmo ir piliečių teisės gauti įvairią ir patikimą informaciją pusiausvyrą. Prisidėti sprendžiant problemą turi visi atitinkami subjektai, tokie kaip interneto platformos ar naujienų žiniasklaida“, – pridūrė už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrusas Ansipas.
„Mano veiksmų esmė – piliečių teisės į kokybišką informaciją – kertinio mūsų demokratijos akmens – gynimas. Noriu atvirų ir plačių diskusijų apie melagingas žinias, per kurias būtų nagrinėjamas šis sudėtingas reiškinys, kad galėtume įveikti mūsų laukiančius uždavinius“, – sakė už skaitmeninę ekonomiką ir visuomenės reikalus atsakinga Komisijos narė Mariya Gabriel.
Visuomenės atsiliepimų laukiama iki vasario mėnesio.
Dalyvauti viešose konsultacijose, truksiančiose iki vasario mėn. vidurio, raginami piliečiai, socialinės žiniasklaidos platformos, naujienų organizacijos (transliuotojai, spausdintinė žiniasklaida, naujienų agentūros, internetinė žiniasklaida ir faktų tikrintojai), mokslininkai ir valdžios institucijos. Per jas bus surinkta nuomonių, kokių veiksmų būtų galima imtis ES lygmeniu, kad gyventojams būtų suteikta veiksmingų priemonių nustatyti, kuri informacija yra patikima ir patikrinta, bei prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus iššūkių.
Laukiama atsiliepimų apie tris pagrindines sritis:
1. Problemos mastą, t. y. kaip piliečiai ir suinteresuotieji subjektai suvokia melagingas žinias, atskiria dezinformaciją internete arba pasitiki įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis;
2. Priemonių, kurių siekdamos sustabdyti melagingų žinių platinimą internete jau ėmėsi platformos, naujienų žiniasklaidos bendrovės ir pilietinės visuomenės organizacijos, vertinimą, taip pat požiūrį į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų vaidmenis ir atsakomybę;
3.Galimus būsimus veiksmus, kuriais būtų didinamos piliečių galimybės gauti patikimą ir patikrintą informaciją ir užkertamas kelias dezinformacijai plisti internete.
Per šias konsultacijas aptariamos tik tokios melagingos žinios ir dezinformacija internete, kai pats turinys nėra neteisėtas, todėl jam netaikomos esamos ES arba nacionalinės teisinės ir savireguliacijos priemonės.
