Ji teigė, kad naujas portfelis būtų skirtas Europos gynybos pramonės bazei stiprinti, atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje.
„Piliečiai nori daugiau Europos gynybos srityje“, – sakė U. von der Leyen žurnalistams.
„Jie nori, kad investuotume daugiau. Jie nori, kad investuotume geriau. Jie nori, kad investuotume europietiškai ir protingiau“, – pridūrė EK vadovė.
Birželį visoje ES vyks Europos Parlamento rinkimai, o po kelių mėnesių bus renkama naujos sudėties EK.
U. von der Leyen laikoma favorite dar penkerius metus vadovauti šiai institucijai, ją parėmė daugybė Europos vyriausybių.
Briuselyje ji kalbėjo kartu su Manfredu Weberiu (Manfredu Vėberiu), centro dešiniosios Europos liaudies partijos, kuri kitą mėnesį vyksiančiame suvažiavime turi oficialiai ją paskirti savo kandidate į EK vadovo postą, lyderiu.
Siekis didinti Europos gynybos pajėgumus stebimas praėjus beveik dvejiems metams nuo Maskvos invazijos į Ukrainą ir tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose tvyro Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva.
Respublikonų lyderis, lapkritį vyksiančiuose rinkimuose veikiausiai susikausiantis su dabartiniu prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), papiktino Amerikos sąjungininkus Europoje, priklausančius NATO, užsimindamas, kad negins tų, kurie nevykdo finansinių įsipareigojimų.
Visa tai prisidėjo prie raginimų ES sustiprinti pastangas gynybos srityje, Rusijai sukėlus didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje.
Nepaisant daugybės priemonių, skirtų ginklų gamybai Europoje skatinti, žemynui sunkiai sekasi pagaminti pakankamai ginklų, kad aprūpintų jais kovą tęsiančią Ukraina ir papildytų savo atsargas.
27 valstybių blokas veikiausiai neįvykdys pažado iki kovo suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Tuo metu Rusijai pavyko padidinti savo gamybą, be to, ji gauna dideles šaudmenų siuntas iš Šiaurės Korėjos.
Kitą mėnesį Briuselis ketina pristatyti naują planą, kuriuo siekiama padidinti gamybos apimtis Europoje ir bendrus ES valstybių pirkimus.
Šiuo metu Europos gynybos klausimus sprendžia ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ir už vidaus rinką atsakingas komisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).
