Atvykusi į Varšuvą EK vadovė sakė, kad trečiadienį Briuselio priimtas sprendimas patvirtinti pagalbos Lenkijai planą yra „svarbus“, bet tik „pirmasis žingsnis, nes pinigai bus skiriami, kai bus vykdomos reformos ir investicijos“.
Europos Sąjunga ir Lenkija jau daug metų nesutaria dėl kontroversiškų teismų sistemos reformų, prastumtų dešiniosios konservatyvios vyriausybės. Kritikai sako, kad šios reformos gali sukelti pavojų teisimų nepriklausomumui.
Iš šios aklavietės nepavyko išeiti net ir ES stengiantis užtikrinti bloko vienybę Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje.
Lenkija, besiribojanti su Ukraina, yra viena svarbiausių veikėjų įgyvendinant ES solidarumo pastangas.
Per šią šalį į bloką pateko dauguma iš beveik 7 mln. ukrainiečių, palikusių savo karo krečiamą šalį.
Be to, per Lenkiją gabenami ginklai, siunčiami Ukrainai ES narių ir kitų Vakarų valstybių.
Ginčų dėl teisinės valstybės principų vienas iš pagrindinių taikinių buvo Lenkijos Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegija, kurios įkūrimą atmetė ES Teisingumo Teismas.
Viena iš Lenkijai iškeltų „gairių“ gauti išmokas iš ES atsigavimo paketo – kad teisėjų drausmės bylos būtų nagrinėjamos teismo, atitinkančio ES teisės normas, o ne Drausmės kolegijoje.
Kitas reikalavimas – kad teisėjams, paveiktiems Drausmės kolegijos spendimų, būtų suteikta teisė „nedelsiant“ pateikti apeliacijas ES normas atitinkančiam teismui
Be to, teisėjams negali būti keliamos drausminės bylos už kreipimąsi į ES Teisingumo Teismą priimti sprendimą dėl kai kurių klausimų.
