„Šiuo klausimu turime būti atviri. Nuo to, kaip Kinija toliau reaguos į Putino karą, priklausys tolesni Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai“, – pabrėžė ji.
Kitą savaitę U.von der Leyen kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu vyks į Pekiną, kur abu lyderiai sieks užmegzti ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
-
Naujojo šaltojo karo centre – JAV prieš Kiniją. Ko tikėtis?
-
Net plakato negalima: ukrainietės protestas blokuotas Kinijoje
-
Saudo Arabija sutinka bendradarbiauti su Kinijos vadovaujamu saugumo bloku
-
Ispanijos premjeras vizitu Kinijoje siekia gerinti tarptautinį įvaizdį
-
Taivano prezidentė atvyko į JAV, Kinija žada atsakomąsias priemones
-
„Foreign Affairs“: Kinijos lyderis ruošiasi karui
Šis ir Ispanijos premjero Pedro Sanchezo vizitas, kuris prasidės ketvirtadienį, rengiami po to, kai praėjusią savaitę Kinijos prezidentas lankydamasis Maskvoje parodė solidarumą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
„Negana to, kad prezidentas Xi toli gražu nepasmerkė žiaurios ir neteisėtos invazijos į Ukrainą, jis ir toliau palaiko savo „draugystę be ribų“ su Putino Rusija“, – sakė U.von der Leyen.
Kinija stengiasi užimti neutralios tarpininkės poziciją ir pasiūlė planą, kuris, jos teigimu, padėtų nutraukti kovas. Tačiau ji atsisakė pasmerkti Maskvos karą, o Vakarai perspėjo dėl bet kokių galimų veiksmų paremiant Rusiją ginklais.
EK pirmininkė teigė, kad taikos planas turi atitikti Ukrainos keliamas sąlygas ir neturėtų įtvirtinti Kremliaus kontrolės jo užgrobtose teritorijose.
Jungtinėms Valstijoms raginant Europos sąjungininkes prisijungti prie griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu, Briuselis dabar siekia apibrėžti savo požiūrį į Pekiną.
Ekonomiškai pajėgios Europos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, nėra linkusios visiškai nutraukti verslo ryšių, o rytinės ES narės laikosi griežtesnės linijos.
Naujoji pasaulio tvarka
Pasak U.von der Leyen, akivaizdu, jog Xi Jinpingo vadovaujama Kinija tampa „represyvesnė namuose ir ryžtingesnė užsienyje“. Pasak jos, Pekino „aiškus tikslas yra sisteminis tarptautinės tvarkos pakeitimas iškeliant į centrą Kiniją“.
Tačiau ji tvirtino, kad „gyvybiškai svarbu su Kinija užtikrinti diplomatinį stabilumą ir atviras bendravimo linijas“.
„Manau, kad atsisieti nuo Kinijos nėra nei perspektyvu, nei naudinga Europai, – sakė ES vykdomosios institucijos vadovė. – Nenorime nutraukti ekonominių, visuomeninių, politinių ir mokslinių ryšių.“
Ji pabrėžė, kad Briuselis niekada nevengs kalbėtis su Pekinu didelį susirūpinimą keliančiais klausimais.
„Tačiau manau, kad turime palikti erdvės diskusijai apie platesnio užmojo partnerystę ir apie tai, kaip konkurenciją padaryti sąžiningesnę ir drausmingesnę“, – sakė ji.
U.von der Leyen teigė, kad prekybos srityje ES siekia iš naujo subalansuoti savo santykius „skaidrumo, nuspėjamumo ir abipusiškumo pagrindu“.
Be kita ko, iš naujo vertinamas svarbus investicijų susitarimas, įstrigęs ginčijantis dėl žmogaus teisių pažeidimų Pekinui įvestų sankcijų klausimu.
ES jau dabar siekia sumažinti priklausomybę nuo Kinijos dėl svarbių naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, ličio, reikalingo ekologiškesnėms technologijoms.
U.von der Leyen teigė, kad blokas svarsto, ar reikia naujų gynybinių priemonių tokiuose sektoriuose kaip dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija ir robotika.
Pasak jos, vėliau šiais metais Komisija pateiks pirmines idėjas dėl apribojimų galimoms investicijoms į Kiniją, galinčioms padėti stiprinti Pekino karinę galią.
„Turime užtikrinti, kad mūsų įmonių kapitalas, kompetencija ir žinios nebūtų naudojamos siekiant sustiprinti karinius ir žvalgybos pajėgumus tų, kurie taip pat yra sisteminiai varžovai“, – sakė ji.
