Gruodžio viduryje Suomija uždarė savo rytinę sieną, nuo rugpjūčio per sienos su Rusija perėjas atvykus kone tūkstančiui vizos neturinčių migrantų.
Suomija ir Rusija turi bendrą 1 340 km ilgio sieną. Helsinkis yra sakęs, kad didesnį prieglobsčio prašytojų srautą surežisavo Rusija, bet ši tai neigia.
„Nuo to laiko, kai 2021-ųjų lapkritį Baltarusija pradėjo hibridinę ataką prieš Latviją, Lenkiją ir Lietuvą, mes visi žinome, kaip Putinas ir jo sąjungininkai pasitelkia migrantus, kad išbandytų mūsų gynybą ir pamėgintų mus destabilizuoti“, – penktadienį žurnalistams sakė U.von der Leyen.
„Dabar Putinas nukreipė dėmesį į Suomiją“, – pridūrė ji.
Baltarusija 2021 metais surežisavo migrantų srautą į kaimynines Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Dėl to labai pablogėjo Europos Sąjungos santykiai su Minsku.
U.von der Leyen kalbėjo po susitikimo su suomių ministru pirmininku Petteri Orpo Suomijos mieste Lapenrantoje, esančiame už maždaug 30 km nuo Rusijos sienos. Jiedu aptarė, „ką Suomija ir ES gali padaryti, kad užkirstų kelią įrankiu paverstai migracijai prie Suomijos rytinės sienos“, sakoma išplatintame pareiškime.
Aštuonių Suomijos pasienio punktų uždarymas kelis kartus buvo pratęstas, o šį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad punktai liks uždaryti iki atskiro pranešimo, nes padėtis nepasikeitė.
EK vadovė sakė, kad Rusijos hibridinė ataka, „be abejo, yra atsakas į jūsų (Suomijos) tvirtą paramą Ukrainai ir įstojimą į NATO“.
Suomijos santykiai su Rusija pablogėjo Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.
Maskva įspėjo dėl „atsakomųjų priemonių“, Suomijai atsisakius dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir 2023-iųjų balandį įstojus į NATO.
Be visiško sienos uždarymo Suomija taip pat rengia įstatymą dėl migracijos apribojimo.