Kopenhaga – vienas iš gausiausiai apgyvendintų pasaulio miestų, kurio metropolinėje zonoje gyvena apie 2 mln. gyventojų. Danijos sostinė į žaliausių miestų dešimtuką įtraukta dėl itin pažangios aplinkosaugos politikos ir planavimo. Vienas didžiausių miesto tikslų – iki 2025 metų sumažinti dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, emisiją iki nulio. Miesto infrastruktūra orientuota į dviračių ir pėsčiųjų, o ne automobilių patogumą.
Dviračių karalystė – Amsterdamas. Šiame mieste dviratį mina kiekvienas, ir šis judėjimo būdas mieste populiariausiu išlieka ištisus dešimtmečius. Nyderlandų sostinė – vienu iš draugiškiausių miestų laikoma dėl savo kompaktiškumo, patogumo ir puikaus suplanavimo. Mieste, kuriame skaičiuojama, kad dviračių yra daugiau nei pačių gyventojų, minėtai transporto priemonei skiriama itin daug dėmesio: išvystyta infrastruktūra, apsaugoti dviračių takai bei jų parkavimo ir saugojimo aikštelės.
70-aisiais pradėtas vykdyti koordinuotas aplinkos tausojimo planas Stokholmui davė vaisių, jis – pirmasis Europos žaliosios sostinės apdovanojimo laureatas. Didžiuliai ir įspūdingi žalių erdvių plotai bei siekis iki 2050 m. naudoti tik iškastinį kurą leidžia Stokholmui būti švariausių pasaulio miestų sąraše.
Vankuveris – tankiai apgyvendintas ir brangus miestas, tačiau jo itin palankus klimatas daro jį vienu patraukliausiu gyvenimui miestu. Tai neabejotinai švariausias miestas Kanadoje, o galbūt ir pasaulyje.
Londono dažnas tikrai neįtrauktų į ekologiškiausių miestų sąrašą, tačiau rūke ir lietuje neretai skęstantis miestas aplinkos tausojimui dėmesio skiria itin daug. Mieste stengiamasi kurti kuo daugiau žalių erdvių, jos intensyviai prižiūrimos, be to, aktyviai dirbama siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Berlynas taip pat nenusileidžia kitiems ekologiškiems miestams – jame gausu skverų, parkų ir žaliųjų erdvių.
Nuo 2008 metų didžiuosiuose Vokietijos miestuose, taip pat ir Berlyne, įkurtos ekologinės zonos, į kurias norint įvažiuoti automobiliu reikalingas papildomas ženklas su lipduku, kuris įrodo, kad transporto priemonė atitinka tam tikrus ekologinius standartus.
Niujorkas – gal ir stebėtina, tačiau žaliausias iš visų didžiųjų Jungtinių Amerikos Valstijų miestų. Skaičiuojama, kad jame išmetama mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šiuos rodiklius nulemia puikiai išvystyta Niujorko viešojo transporto sistema, kuria miesto gyventojai labai aktyviai naudojasi.
Po industrializacijos Singapūras buvo labai teršiamas, tačiau 1992 m. Azijos miestas nutarė imtis taršos ir gamtos apsaugos problemų sprendimo. Tam buvo priimtas Žaliasis planas, kuriame numatyti vandens, oro ir žemės švarinimo veiksmai. Dabar Singapūras vienas pažangiausių miestų minėtoje srityje, be to iškeltas ir labai ambicingas tikslas – iki XXI a. sąvartynuose neturėti atliekų.
Į draugiškiausiųjų aplinkai kompaniją įtraukas ir Helsinkis. Miestas, kaip ir įprasta tam regionui, daug dėmesio skiriantis viešajam transportui ir dviračiams. Tvarumo link Helsinkis žygiuoja nuo 1950-ųjų, jau tada buvo pradėta rūpintis energijos vartojimo efektyvumu, o 1992-aisiais net priimtas griežtas Tvarumo veiksmų planas.
Į aplinka labiausiai besirūpinančių miestų dešimtuką patenka ir dar vienas Skandinavijos atstovas – Oslas. Miesto valdžia yra sukūrusi efektyvią miesto tvarumo vystymo strategiją, kuri kupina priemonių saugoti natūralią aplinką. Taip pat Norvegijos sostinėje itin daug dėmesio skiriama žaliosioms zonoms, labai rūpinamasi oro taršos mažinimu bei nuo plėtros saugomos dar nepaliestos, laukinės teritorijos.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
