Turkijoje dirbantis pabėgėlis iš Sirijos Ahmedas Khlefas pasakoja, kad infliacija „suvalgė“ 130 eurų, kuriuos jis kas mėnesį siunčia karo siaubiamoje šalyje likusiems giminaičiams.
Vis dėlto šį mėnesį tėvai ir broliai turės apsieiti be pagalbos – lirai nuvertėjus, augo maisto ir paslaugų kainos. Pasak A.Khlefo, dabar atlyginimo vargiai užtenka jam pačiam.
TAIP PAT SKAITYKITE: Eglė Džiugytė: Turkija – didžiausias finansų sistemos siaubas nuo 2008-ųjų krizės
Didžiajame Stambulo turguje įsikūrusioje kilimų parduotuvėje dirbantis Serhartsa Gokkaya taip pat nukentėjo nuo krizės. Dėl augančių kainų pensininkui tenka čia padirbėti papildomai.
Be to, pinigų neskaičiuojančių turistų iš Europos ir JAV gerokai sumažėjo – juos atbaidė pastaraisiais metais įvykę teroristiniai išpuoliai, nepavykęs perversmas ir po jo prasidėjusios vyriausybės represijos.
„O dabar dar ir pastorius“, – sakė S.Gokkaya.
Amerikiečių pastoriaus Andrew Brunsono iš Šiaurės Karolinos sulaikymas Turkijoje išprovokavo vieną rimčiausių Vašingtono ir Ankaros konfliktų per pastaruosius dešimtmečius.
Diplomatinis ginčas praėjusią savaitę peraugo į prekybos karą – D.Trumpas paskelbė nustatantis dvigubai didesnius muitų tarifus iš Turkijos importuojamam plienui ir aliuminiui.
Šis žingsnis paveikė ir taip šlubuojančią Turkijos ekonomiką, liros vertė dolerio atžvilgiu pirmadienį pasiekė rekordines žemumas. Tiesa, vėliau Turkijos valiuta kiek sustiprėjo.
Atsakydamas į šiuos D.Trumpo veiksmus, trečiadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė nustatantis didesnius muitų tarifus iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant automobilius, tabaką ir alkoholį.
Lyderiu neabejojama
Daugybė turkų palaiko R.T.Erdoganą – tiki, kad šalies ekonomika silpsta ne dėl vidaus problemų, o jai pakenkti bandančių priešiškų galių. Jie taip pat paklūsta raginimams parduoti JAV dolerius ir auksą, kad paremtų lirą.
Vis dėlto verslininkai puikiai atsispindi nerimastingą visuomenės nuotaiką ir pasiruošimą blogiausiam.
„Žinoma, kad tai paveikia visus, – teigė Mehmetas Eminas Oymakas, Stambule turintis vaizdo įrangos parduotuvę. – Žmonės tapo atsargesni. Neturime klientų.“
Pastarąsias savaites M.E.Oymakas tikina buvęs priverstas pakelti iš Japonijos importuojamų fotoaparatų ir objektyvų kainas.
„Niekas nieko nebeperka“, – teigė jis.
Didžiajame Stambulo turguje aukso dirbinių parduotuvę turintis Ozcanas Ozcelikas pastaruoju metu buvo prilipęs prie telefono – sekė greitai besikeičiančią aukso kainą.
„Ji keičiasi kiekvieną valandą“, – sakė jis.
Pasak O.Ozceliko, dabartinė kaina per aukšta net ir ištikimiausiems jo klientams turkams. Turistai po kelių sudėtingų metų sugrįžo į turgų, tačiau taip pat neišlaidauja.
Prie gretimos valiutos keityklos, kur klientai gali parduoti auksą, verslas buvo aktyvus.
Erkanas: „Žmonės nori pasinaudoti aukšta aukso kaina ir padėti valstybei. Pradėjus kristi liros vertei, nebeturime laiko pavalgyti.“
„Žmonės nori pasinaudoti aukšta aukso kaina ir padėti valstybei, – teigė 24 metų amžiaus keityklos darbuotojas Erkanas. – Pradėjus kristi liros vertei, nebeturime laiko pavalgyti.“
Erkanas nenorėjo atskleisti pavardės, kadangi vyriausybė pagrasino imtis teisinių priemonių prieš asmenis, skleidžiančius gandus apie valiutą.
Jis palaiko R.T.Erdogano poziciją JAV atžvilgiu, net jei dėl jos turkai kenčia finansiškai. Erkanas teigia galįs paaukoti kai kuriuos malonumus.
„Mano perkamos prekės gali pabrangti iki 30 lirų (3 eurų). Galbūt tą dieną nerūkysiu nargileh“, – sakė jis omenyje turėdamas per vandens pypkę rūkomą tabaką.
„Ankstesni Turkijos lyderiai vykdavo į Ameriką ir lenkdavo galvas. Tačiau tai buvo senoji Turkija“, – tikino Erkanas.
Guney Yagci, tikinantis dirbąs prezidento apsaugoje, didžiuojasi, kad jo žmona ką tik pardavė auksinę apyrankę.
„Dabar svarbu tik tai, kad būtume vieningi“, – sakė jis ir pridūrė nejaučiantis nerimo dėl infliacijos ar prekybos karo su JAV. Pasak G.Yagci, Turkija turi ir kitų draugų, įskaitant Kiniją.
Net ir kritiškai vertinantys R.T.Erdoganą stebisi D.Trumpo sprendimu padidinti muitų tarifus.
„Jis – beprotis, – sakė verslininkas Mustafas Basas. – Negaliu patikėti, kad amerikiečiai išrinko tokį, kaip jis.“
Anot M.Baso, vis dėlto daugumą Turkijos ekonominių problemų sukėlė vidiniai procesai, pavyzdžiui, įmonių skolos ar rinką sudrebinęs R.T.Erdogano sprendimas finansų ir iždo ministru paskirti savo žentą.
„Krizė neprasidėjo dėl Trumpo. Importas pastaraisiais mėnesiais buvo pristabdytas. Importuotojai laukia, kol rinkos stabilizuosis“, – sakė jis.
Trečiadienį lira pamažu ėmė stiprėti, tačiau ketvirtadienį D.Trumpui pagrasinus Turkijai skirti naujas sankcijas, valiutos vertė vėl nukrito.
Penktadienį už vieną JAV dolerį galima nusipirkti 5,86 liros. Pirmadienį, kai lira dolerio atžvilgiu pasiekė rekordines mažumas, už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 7,2 liros.
